Strielkūnas Jonas

Gimė 1939.03.16 Putauskuose, Panevėžio raj. Mirė 2010.05.09. 1957 m. baigė Vabalninko vidurinę mokyklą. Dirbo Vabalninko ir Biržų rajonų laikraščiuose, nuo 1967 m. su pertraukomis "Literatūros ir meno" redakcijos darbuotojas. Nuo 1971 m. - LRS narys.

Sučylaitė Jūratė

Gimė 1959 08 13 Panevėžyje. 1985 m. baigė Kauno medicinos institutą (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Tapo psichiatre, dirbo psichiatrinėse ligoninėse, taip pat žurnalistinį darbą – redagavo savaitraštį „Lituanica“. 1998 m. laimėjusi „Artslink“ stipendiją, mėnesį praleido JAV Ajovos (Iowa) universiteto rašytojų programoje, kur rado informacijos apie JAV Nacionalinę poetinės terapijos asociaciją, tapo jos nare. 1998 m. baigė Ajovos universiteto kūrybiško rašymo programą, 2005 m. baigė JAV Nacionalinės biblioterapijos-poezijos terapijos federacijos studijų programą ir įgijo kvalifikuoto poezijos terapeuto-biblioterapeuto sertifikatą. Nuo to laiko pati dirba su poetinės terapijos grupėmis, dažnai važinėja į įvairias konferencijas skaityti pranešimų, paskaitų apie savo patirtį. Nuo 2006 m. gyvena Klaipėdoje. Dirba Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto reabilitacijos katedroje, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. 2011 m. apgynė edukologijos krypties daktaro disertaciją Lietuvos edukologijos universitete. Rašyti pradėjo mokykloje, dalyvavo moksleivių literatų konkursuose. Pirmosios publikacijos respublikinėje spaudoje pasirodė 1976 m. Kūrybos įtraukta į almanachus „Poezijos pavasaris“, „Žiemos žodžiai“ ir kitus, į įvairius eilėraščių rinkinius; išversta į anglų, kroatų kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1994 m.

Tamošaitis Regimantas

Gimė 1956 03 03 Skaudvilėje, Tauragės rajone. Mokėsi vidurinėje mokykloje Šilalėje, 1972 m. įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą. 1975–1977 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje, įgijo meteorologo specialybę ir tarnybai išvyko į tolimosios aviacijos oro uostą Ukrainoje. Grįžęs dirbo elektromonteriu Šilalėje. 1978 m. įstojo į Kauno taikomosios dailės technikumą, po dvejų metų išvyko į Rusiją. Ten gyveno ir dirbo Maskvoje, šiaurės Kaukaze, Leningrade (dabar Sankt Peterburgas). 1982 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Įsidarbino Lietuvos SSR mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje. 1986–1990 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1993 m. baigė doktorantūros studijas, po jų stažavosi Ilinojaus (Illinois) universitete JAV. 1996 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1994 m. dirba Vilniaus universitete, nuo 1999 m. yra Lietuvių literatūros katedros docentas. Dėsto XX a. lietuvių literatūros istoriją, orientą lietuvių literatūroje, klasikinę lietuvių prozą. Daug metų bendradarbiauja su Lietuvos pedagogų profesinio rengimo centru (dabar Ugdymo plėtotės centras), jame ir įvairiuose Lietuvos miestuose rengia seminarus ir skaito paskaitas mokytojams literatūros temomis. Nuo 2002 m. literatūros žurnalo „Metai“ Kritikos skyriaus redaktorius. Bendradarbiauja kultūrinėje spaudoje: „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“ ir kitur. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2008m.

Taškauskas Tomas

Tomas Taškauskas (g. 1986 m.) – poetas ir vertėjas. Mokėsi Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje. Nuo 2005 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete, 2008 m. perstojo į lietuvių filologijos bakalauro studijas VU. Eilėraščius rašo nuo dešimtos klasės. 2007 m. pradėjo bendradarbiauti kultūrinėje spaudoje („Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai, „Naujoji Romuva“). Apdovanotas VPU „Poezijos pavasarėlio“ prizu – paltą su užrašu POETAS, dalyvavo, skaitė bei laimėjo ne vieną jaunųjų literatų konkursą, eilėraščiai spausdinti 2008 m. „Poezijos pavasario“ almanache. 2008 m. „Versus aureus“ leidykla išleido pirmąją „Debiutų“ serijos poezijos rinkinį – T. Taškausko „Audrapaukščio monologą“. „Audrapaukščio monologas“ – tai jauna poetinė sąmonė, ji dar labai guvi, dar labai imli tikrovės įspūdžiui, gyvenimo detalei, norinti ir žaisti, ir išsiilgusi gamtoje, žmoguje, mene slypinčios žaismės, t. y. grožio. Ir kalbos pasaulis tai sąmonei dar gyvas, dar nedekonstruotas, anaiptol neišvaikščiotas. Į kalbą žiūrima kaip į savo kūrybos, raiškos partnerę, patikimą poetinį žaidimų dalyvę ar net draugę“ (Justinas Kubilius).

Urbonaitė Audronė

Gimė 1954 m. Kaune. 1977 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos bei klasikinės filologijos studijas. 1978–1988 m. dirbo savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijos korespondente, skyriaus vedėja. 1988–1991 m. – laikraščio „Atgimimas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja. Nuo 1994 m. – Lietuvos televizijos atstovė spaudai. Nuo 1997 m. dirba „Lietuvos ryto“ redakcijoje, žurnalistinių tyrimų skyriuje. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2015 metų.

Valantinaitė Indrė

Gimė 1984 04 15 Kaune. 2002 m. baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, 2006 m. – Vilniaus universiteto Kauno Humanitariniame fakultete kultūros vadybą (bakalauro laipsnis), 2008 m. – Vilniaus dailės akademijoje UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos studijas (magistro laipsnis). 1999–2002 m. dirbo festivalio „Kaunas Jazz“ asistente, 2006–2007 m. – foto naujienų agentūroje „INNA“ dienos naujienų redaktore. Rašė straipsnius „Kauno dienoje“, „Respublikoje“, žurnaluose „Gramofonas“, „Ieva“, „L'Officiel mada“. Dainavo roko operose „Ugnies medžioklė su varovais“, „Saulės žemė“. Šiuo metu internetinėje televizijoje kuria ir veda laidą „Kultūra per Penki TV“. Eilėraščių spausdinta literatūros savaitraščiuose „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, almanachuose „Kauno jaunieji“, „Poezijos pavasaris“ ir kitur. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2012 m.