Katinaitė-Lumpickienė Regina

Gimė 1955 10 31 Utenoje. Augo Juknėnų kaime. Baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Rapolo Šaltenio progimnazija). Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Utenos centrinėje bibliotekoje, Utenos rajono Kultūros skyriuje, Kultūros namuose, nuo 1991 m. – Utenos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja. Jos kūrybos įtraukta į įvairius rinkinius („Po Aukštaitijos pilnatim“, „Taip tyliai tyliai“, „Širdies melodija tyli“, „Atokios stotys“ ir kt.), rusų poezijos vertimų paskelbta almanachuose „Birželio sodai“, „Rytai“, vengrų, lenkų poezijos vertimų – almanache „Verdenė“, baltarusių, lenkų, ukrainų poezijos vertimų – almanache „Karalių delnuose“. Autorės eilėraščių išversta į vengrų kalbą ir publikuota Vengrijoje poezijos rinkiniuose, almanachuose ir žurnaluose. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2003 m.

Katinas Alvydas

Gimė 1960 01 29 Utenoje. 1978 m. baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą, 1982 m. – Vilniaus universitete lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Nuo 1982 m. dirbo Utenos r. Leliūnų vid. mokyklos užklasinio auklėjimo darbo organizatoriumi. 1987–1988 m – Utenos rajono LDT VK Kultūros skyriaus vedėju, 1989–1990 m. – LKP Utenos RK Ideologijos skyriaus vedėju. 1995–1997 m. – Utenos apskrities administracijos kalbos tvarkytoju ir atstovu spaudai, 2000–2001 m. – Utenos jaunimo mokyklos direktoriumi. 2001 m. paskirtas Utenos r. savivaldybės mero pavaduotoju, 2003 m. išrinktas Utenos rajono savivaldybės meru. Šias pareigas eina iki šiol. Kartu su LRS rekonstravo A. ir M. Miškinių sodybą bei įsteigė A. Miškinio literatūrinę premiją; parėmė daugelio Utenos krašto bei iš Utenos krašto kilusių poetų kūrybos leidybą; nuolatinis „Poezijos pavasario“ ir „Panevėžio literatūrinės žiemos“ rėmėjas.

Katkus Laurynas

Gimė 1972 08 03 Vilniuje. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, Leipcigo (Leipzig) universitete – vokiečių ir lyginamąją literatūras. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją „Tremties tema Johanneso Bobrowskio ir Alfonso Nykos-Niliūno lyrikoje“ Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje, radijuje, dėstytoju ir mokslo darbuotoju keliuose Lietuvos universitetuose ir institutuose. Nuo 1999 m. laisvas rašytojas ir vertėjas, verčia, rašo kritiką ir publicistiką, dėsto literatūrą ir kūrybinį rašymą. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.

Kaziliūnaitė Aušra

Gimė 1987 11 28 Vilniuje. Baigė Biržų „Saulės“ gimnaziją. 2011 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) įgijo istorijos bakalauro laipsnį, 2013 m. apgynė religijos mokslų magistrantūrą Vilniaus universitete. Šiuo metu yra Vilniaus universiteto filosofijos katedros doktorantė, pagrindinės disertacijos temos – Michael Foucault filosofija ir kino filosofija. Yra dirbusi knygų apžvalgininke, kino kritike, žurnaliste, dalyvavusi įvairių literatūrinių konkursų komisijose (tarp jų „Moksleivių trumposios prozos konkursas“, „Metų knygos rinkimai“), sudariusi poezijos almanachų, vedusi literatūros vakarų. Yra viena iš audiovizualinės poezijos festivalio „TARP“ organizatorių. Žmogaus teisių aktyvistė, dalyvauja įvairiose akcijose ir renginiuose, kuriuose skaito savo kūrybą. Jos kūrybos versta į anglų, rusų, prancūzų, vokiečių, lenkų, latvių kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2012 m.

Kmita Rimantas

Gimė 1977 12 22 Šiauliuose. 1996 m. baigė Šiaulių 16-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Klaipėdos universitetą, kur 2001 m. baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas, o 2003 m. įgijo literatūrologijos studijų programos filologijos magistro laipsnį. 2008 m. apgynė daktaro disertaciją „Poezijos modernėjimas totalitarinės tvarkos rėmuose, XX a. 7–9 dešimtmečiai“, rašydamas ją dvejus metus gyveno Vokietijoje. Grįžęs dėstė lietuvių literatūrą Klaipėdos ir Vilniaus universitetuose. Nuo 2010 m. yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslo darbuotojas. Buvo poetų sambūrio „Placdarmas“ organizatorius (2000–2005 m.), internetinio žurnalo „Skaitymai“ koordinatorius (2003–2006 m.). Kultūrinėje spaudoje publikuota poezijos, recenzijų, esė, literatūrinių straipsnių. Poezijos įtraukta į almanachus „Baltija“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, antologiją „How the Earth Carries Us: Twenty-Six Young Lithuanian Poets“ („Kaip mane žemė nešioja: dvidešimt šeši jaunieji lietuvių poetai“). Eilėraščių išversta į anglų, lenkų, rusų, vokiečių, čekų kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.

Konickis Andrius

Filosofas, žurnalistas, vertėjas Andrius Konickis gimė 1956 m. kovo 14 d. Vilniuje. Baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Maskvos universitetą ir ten 1989 m. baigė filosofijos studijas. Po studijų baigimo įsidarbino tuometiniame Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. 1996 m. VDU apgynė humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro disertaciją „Oskaro Milašiaus filosofinės idėjos". Tais pačiais metais šios idėjos išleistos atskiru leidiniu „...vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj", kurioje šalia rašytojo filosofinės kūrybos analizuojama jo poezija, grožinė proza, dramos veikalai, korespondencija. Nuo 2000 m. Andrius Konickis - kultūros žurnalo „Naujoji Romuva" vyriausiasis redaktorius. Tų pačių leidėjų 2009 m. pradėtas leisti ir naujas kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Pašvaistė". Reiškiasi Andrius Konickis ir kaip vertėjas. Iš lenkų kalbos išvertė Herbačiausko J.A. „Lietuvos atgimimas lenkiškosios idėjos atžvilgiu" (2001), Legutko R. „Tolerancija: mintys apie griežtą valstybę, prigimtinę teisę, meilę ir sąžinę" (2006), Plasseraud Y. „Mažumos: tautinių ir etninių mažumų studijų įvadas" (2006). Jis yra taip pat ir grožinės bei mokslinės literatūros vertėjas iš anglų, prancūzų bei rusų kalbų. 2006 m. išleido filosofinių etiudų knygą „Pirmiausia nubusti...". Kultūrologinių, filosofinių, literatūrinių darbų paskelbė žurnaluose „Metai", „Naujoji Romuva", „Kultūros barai", „Vilnius", laikraštyje „Literatūra ir menas", Rokiškio krašto kultūros žurnale „Prie Nemunėlio". Kaip ir priklausytų „Naujosios Romuvos" vyriausiajam redaktoriui, tęsia Juozo Keliuočio idėjas, aktyviai dalyvauja šio žymaus žmogaus atminimo įamžinimo renginiuose, rengia pranešimus mokslinėms konferencijoms. Andrius Konickis ir tapo pirmuoju 2007-ųjų metų Literatūrinės Juozo Keliuočio vardo premijos, įsteigtos Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro, laureatu.

Marčėnas Aidas

Gimė 1960 09 24 Kaune. Nuo 1964 m. gyvena Vilniuje. Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar Mikalojaus Daukšos), vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje. Jaunystėje yra dirbęs įvairiausių darbų: nuo apšvietėjo teatruose, kūriko botanikos sode, knygų pakuotojo iki karves į Aziją gabenančių prekinių traukinių palydovo. Periodikoje yra bendradarbiavęs kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ yra paskelbęs daug eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius, reiškinius. Lietuvių poezijoje atgaivino soneto žanrą. Debiutavo 1985 m. eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Kūrybos publikuota „Poezijos pavasario“, „Poetinio Druskininkų rudens“ ir kituose almanachuose, rinktinėse, antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.

Marcinkevičiūtė-Patackienė Tautvyda

Gimė 1955 07 31 Kaune. 1979 m. Vilniaus universitete baigė anglų kalbą ir literatūrą. Po studijų baigimo 10 metų dirbo gide Kauno Kelionių ir ekskursijų biure. 1978 m. „Nemuno“ žurnale pasirodė jos pirmoji eilėraščių publikacija, o 1984 m. debiutavo su poezijos knyga „Gyvybės graužatis“. Eilėraščių, išverstų į anglų kalbą, publikuota JAV žurnaluose „Nimrod“ ir „Northwest Review“, „The Drunken Boat“ ir „The Dirty Goat“ bei „The Literary Review“. Poetės kūrybos išversta į anglų, vokiečių, rusų, bulgarų, latvių, gruzinų, italų, portugalų, japonų ir kitas kalbas. Yra paskelbusi amerikiečių poečių Edna St. Vincent Millay, Sylvia Plath, Anne Sexton, Julie Kane, Harvey Hix ir kitų autorių eilėraščių vertimų. 2014 m. teatro projektui „Dramų stalčius“ išvertė Christopher Marlowe pjesę „Tragiškoji daktaro Fausto istorija“, 2015 metais tam pačiam projektui išvertė W. Shakespeare pjesę „Kaip jums patinka“. Šiuo metu baigia versti W. Shakespeare pjesę „Žiemos pasakos“, o po jos ketina dirbti prie W. Shakespeare „Viskas gerai, kas gerai baigiasi“. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1991 m.

Molytė-Lukauskienė Daiva

Gimė 1967 10 09 Naujuosiuose Valkininkuose, Varėnos rajone. 1985 m. baigė Varėnos 2-ąją vidurinę mokyklą. Vėliau – Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę. Dirbo dailininke Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune. 1993–1998 m. studijavo Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje, Menų krypties vizualinių komunikacijų dizainą, 1999–2001 m. – magistrantūrą, parašė darbą „Grafinė poezijos išraiška (žodžio ir vaizdo ir sintezė)“. Suteiktas menų magistro laipsnis. Surengė ne vieną tapybos darbų parodą, dalyvavo bendruose dailininkų, poetų projektuose. Dirbo korespondente dienraštyje „Klaipėda“. Poezijos versta į baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių kalbas, įtraukta į almanachus „Baltija“, „Poezijos pavasaris“, „Žodžiai ir spalvos“, publikuota spaudoje „Moksleivis“, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „Gintaro lašai“, „Naujasis Dienovidis“. Dalyvavo tarptautiniuose meno projektuose: „Tevishkesprojekt/Heimatprojekt“ (Vokietija, 2012 m.), „Žodžiai ir spalvos“ (Lietuva, Lenkija, Baltarusija), „Poezija metro“ (Lenkija), „Poezijos pavasaris“, „Literatūrinė Panevėžio žiema“, „Poetinis Druskininkų ruduo“. Literatūros festivalio „Lust am Lesen“ Ahrenshoope (Vokietija), menininkų namų „Lukas“ rezidentė, stipendiatė (2011 m.). Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdybos narė (2012–2015m.). Suteiktas Meno kūrėjo statusas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2007 m.