Norvilas Gytis

Gimė 1976 12 24 Jonavoje. Baigė Jonavos 5-ąją vidurinę mokyklą (dabar Jonavos Justino Vareikio progimnazija). 1999 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, studijavo istorijos teoriją ir kultūros istoriją. Dirbo Lietuvos ypatingajame archyve. 2011–2014 m. kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ atsakingasis sekretorius, nuo 2014 m. – vyriausiasis redaktorius. Poezija versta į anglų, bulgarų, rusų, latvių, lenkų, gruzinų, vokiečių, ukrainiečių, kroatų, baltarusių kalbas. Verčia poeziją ir prozą iš vokiečių, rusų kalbų. Yra išvertęs tuvių šamanistinių tekstų, senovės indėnų poezijos bei moderniosios austrų bei vokiečių poezijos, prozos. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.

Petrošius Donatas

Gimė 1978 11 28 Bijotuose, Šilalės rajone. 2005 m. baigė literatūrologijos magistrantūrą Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Dirbo žurnalistu įvairiuose leidiniuose. 2011–2014 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys ir tarptautinių programų koordinatorius. Pirmieji eilėraščiai spaudoje pasirodė 2001 m., kūrybos publikuoja įvairiuose rinkiniuose, almanachuose („Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Žiemos žodžiai“, „Žiema ir mirtis“, „Žosmė“, „Literatūrinės Vilniaus slinktys“, „Magnus Ducatus Poesis“ ir kt.). Yra vertęs anglų, baltarusių, ukrainiečių poezijos, iš rusų kalbos – latvių, gruzinų poezijos. Dalyvavo literatūros festivaliuose Geteborge, Punske, Ventspilyje, Rygoje, Londone, Jelgavoje, Minske, Sankt Peterburge, Maskvoje. Eilėraščiai versti į anglų, latvių, rusų, švedų, lenkų, katalonų, vokiečių, rumunų, baltarusių, ukrainų, gruzinų, bulgarų kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.

Poisson Sara

Gimė 1964 06 30 Plinkšiuose, Mažeikių rajone. 1982 m. baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą. 1983–1990 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulte ir įgijo žurnalistės kvalifikaciją. Viena pirmųjų darboviečių – „Panevėžio balso“ redakcija (1988–1992 m.). 1992–2007 m. dirbo dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondente, 2007–2013 m. bendrovės „ORLEN Lietuva“ Komunikacijos skyriuje. Nuo 2013 m. – nepriklausoma žurnalistė ir rašytoja. Nuo 2005 m. pasirodžiusios novelių knygos „Šmogus“ pasirašo slapyvardžiu Sara Poisson. Kūrybos publikuoja kultūrinėje spaudoje, eilėraščių įtraukta į „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Po šiaurės dangum“, „Diemedžio vakarai“ ir kitus almanachus, įvairius rinkinius (taip pat ir užsienio kalbomis). Kūrybos išversta į anglų, vokiečių, lenkų, olandų, ukrainų, gruzinų, rusų, baltarusių, latvių kalbas. Fotografuoja, dalyvauja parodose, surengė keletą autorinių parodų. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2003 m.

Radvilavičiūtė Giedra

1983 m. baigė lituanistiką Vilniaus universitete ir mokytojavo provincijoje. 1986 m. persikėlė į Vilnių, ilgą laiką dirbo redakcijose. 1994–1997 m. su šeima gyveno Čikagoje, ten būdama, kartu su vyru kalbininku Giedriumi Subačiumi išleido Čikagos Newberry bibliotekos lituanistinių ir prūsistinių knygų iki 1882 m. katalogą. Debiutavo kaip apsakymų rašytoja 1986 m., tačiau tikrasis žingsnis į lietuvių literatūrą prasidėjo 1999 m., kai kultūrinėje spaudoje pradėjo skelbti esė. 2002 m. penkios esė paskelbtos kolektyviniame esė rinkinyje „Siužetą siūlau nušauti“. 2004 m. išėjo atskira esė rinktinė „Suplanuotos akimirkos“. Už 2010 m. išleistą esė rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ autorė apdovanota Europos Sąjungos literatūros premija. 2012 m. Europos Sąjungos literatūros premija 2015 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Rastauskas Rolandas

Gimė 1954 10 13 Vilniuje. 1978 m. Vilniaus universitete baigė anglistiką. Stažavosi Londono nacionaliniame, Edinburgo „The Traverse“ ir Skarboro teatruose. 1978–1986 m. dirbo Operos ir baleto teatre redaktoriumi, dėstė Vilniaus universitete. 1986 m. persikėlė į Palangą, dėsto Klaipėdos universitete. 1989–1990 m. „Atgimimo“, 1993–2003 m. – „Lietuvos ryto“, 2003–2004 m. „Akiračių“ (Čikaga, JAV) ir nuo 2005 m. „Verslo klasės“ skiltininkas. Daugelio tarptautinių kultūros projektų ir konferencijų dalyvis, meno festivalių konsultantas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1990 m.

Stankevičius Rimvydas

Gimė 1973 01 07 Elektrėnuose. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, įgijo lietuvių literatūros magistro laipsnį. Nuo 1997 m. dirba reporteriu dienraštyje „Respublika“. 2001 m. Lietuvos televizijoje vedė kultūrinę laidą „Kultūros spąstai“. 2000 m. pagal Rimvydo Stankevičiaus inscenizaciją Nacionaliniame dramos teatre pastatytas Sauliaus Mykolaičio režisuotas spektaklis „Stop mašina“. 2002 m. drauge su kompozitoriumi Roku Radzevičiumi sukūrė roko operą „Jūratė ir Kastytis“. Oratorijos „Sakurų prisiminimai“ libreto autorius (premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre – 2014 m.). Rašo tekstus dainoms. Poezija versta į lenkų, švedų, suomių, anglų ir kitas kalbas, publikuota užsienyje išleistuose almanachuose. Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2004 m.

Tamošaitis Regimantas

Gimė 1956 03 03 Skaudvilėje, Tauragės rajone. Mokėsi vidurinėje mokykloje Šilalėje, 1972 m. įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą. 1975–1977 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje, įgijo meteorologo specialybę ir tarnybai išvyko į tolimosios aviacijos oro uostą Ukrainoje. Grįžęs dirbo elektromonteriu Šilalėje. 1978 m. įstojo į Kauno taikomosios dailės technikumą, po dvejų metų išvyko į Rusiją. Ten gyveno ir dirbo Maskvoje, šiaurės Kaukaze, Leningrade (dabar Sankt Peterburgas). 1982 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Įsidarbino Lietuvos SSR mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje. 1986–1990 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1993 m. baigė doktorantūros studijas, po jų stažavosi Ilinojaus (Illinois) universitete JAV. 1996 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1994 m. dirba Vilniaus universitete, nuo 1999 m. yra Lietuvių literatūros katedros docentas. Dėsto XX a. lietuvių literatūros istoriją, orientą lietuvių literatūroje, klasikinę lietuvių prozą. Daug metų bendradarbiauja su Lietuvos pedagogų profesinio rengimo centru (dabar Ugdymo plėtotės centras), jame ir įvairiuose Lietuvos miestuose rengia seminarus ir skaito paskaitas mokytojams literatūros temomis. Nuo 2002 m. literatūros žurnalo „Metai“ Kritikos skyriaus redaktorius. Bendradarbiauja kultūrinėje spaudoje: „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“ ir kitur. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2008m.

Zelčiūtė Dovilė

Gimė 1959 04 30 Kaune. Vaikystėje mokėsi muzikos, Vilniaus universitete Kauno humanitariniame fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Mokytojavo, dirbo Kauno televizijoje kultūrinių laidų vedėja, Kauno kultūros ir meno savaitraštyje „Nemunas“, dirba redaktorės sutartinį darbą įvairiose leidyklose. D. Zelčiūtės straipsniai fotografijos ir teatro temomis publikuoti kultūros savaitraščiuose „Nemunas“, „Literatūra ir menas“. Taip pat rašytoja Kauno menininkų namuose organizavo fotografijos parodas, iki dabar rengia susitikimus su menininkais, fotografų susibūrimus ir diskusijas. Nuolat kūrybiškai bendradarbiauja su lietuvių išeiviais Šveicarijoje, Vokietijoje ir Europos lietuvių centru. Kūryba yra versta į rusų, anglų, švedų, bulgarų, lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė – nuo 2007 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.

Žurba Vladislovas

Gimė 1978 m. gruodžio 5 d. Kijeve, Ukraina – poetas, vertėjas, eseistas, kalbininkas, lituanistas. 1999 m. baigė Kijevo Nacionalinį Taraso Ševčenkos universitetą, Filologijos fakultetą, (specializacija – slavų kalbos). 2001–2004 m. studijavo Nacionalinės Mokslų Akademijos Kalbotyros Instituto doktorantūroje. Dėstė Krokuvos Jogailos universitete ir Kijevo Mohylos akademijoje. Tris kartus studijavo lietuvių kalbą vasaros kursuose Lietuvoje (2008 ir 2010 m. Vilniuje, 2011 m. Klaipėdoje). Išvertė į ukrainiečių kalbą Sigutės Ach pasaką „Ambrozijus, Purkius ir angelas“, Jono Karolio Chodkevičiaus biografiją Chotino mūšis – mūšis už Centrinę Europą, Donato Petrošiaus eilėraščių. Dabar verčia Lietuvos istorikų parenhtą knygą Radvilos Ukrainoje. Dar verčia poeziją ir iš baltarusių, serbų, kroatų, anglų ir gruzinų kalbų. Publikavo savo eilėraščius įvairiuose literatūriniuose žurnaluose ir laikraščiuose Ukrainoje. Dalyvavo poetų festivaliuose ir pleneruose Ukrainoje ir Lietuvoje ( Diemedžio vakarai, 2009). Daugiau