Panevėžio literatūrinė žiema

Naujienos

Užsienio poetų įspūdžiai

Estų poetė Berit Kaschan: Esu laiminga, kad galėjau būti „Panevėžio literatūrinės žiemos“ dalimi. Buvau labai šiltai sutikta, susipažinau su daugybe įdomių žmonių, su kuriais ir toliau norėčiau palaikyti ryšį. Festivalis išties turėjo kažkokią ypatingą dvasią – tą šilumą jaučiu iki šiol. Lietuviai tikrai moka priimti savo svečius karališkai! Ir, nors nesuprantu lietuvių kalbos, visa, kas […]

Festivalio atgarsiai

Praūžė snaigėmis ir eilėmis pasipuošusi „Panevėžio literatūrinė žiema“. Jau keturioliktą kartą savo apsilankymu mūsų miestą pagerbė didžiulis būrys iškiliausių šalies poetų bei svečių iš užsienio. Virė diskusijos apie literatūrą, gimė spontaniški posmai, skambėjo jau knygose nugulusios eilės, kvepėjo kava, šurmuliavo knygų mugė, o renginį vainikavo iškilmingi apdovanojimai geriausiems iš geriausių. Daugiau įspūdžių rasite publikacijose: Panevėžyje […]

Susipažinkite – svečiai iš užsienio

Šiais metais festivalis sulauks svečių iš trijų užsienio valstybių: Latvijos, Estijos ir Islandijos. Šios šalys pasirinktos ne veltui – švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį prisiminėme šalis bičiules, kurios buvo vienos pirmųjų pripažinę atkurtos Lietuvos valstybingumą.

Apie festivalį

Į viršų

Pirmasis surengtas 1998 metais. Festivalio renginiuose kviečiami dalyvauti Panevėžio miesto, apskrities, didžiųjų Lietuvos miestų bei užsienio šalių rašytojai. Kiekvienais metais festivalis sutraukia per 50 žodžio meistrų, literatūrologų ir muzikos atlikėjų. Festivalis į visumą jungia lietuvių ir užsienio literatūrą (poeziją ir mažąją prozą), filosofiją, fotografiją, tapybą, instaliacijas ir muziką. Festivalyje vyksta naujai išleistų knygų pristatymai, poezijos ir eseistikos, tarmiškos poezijos skaitymai, literatūriniai-filosofiniai debatai, rankraščių aukcionas, „Anoniminio“ eilėraščio konkursas, naktiniai muzikavimai ir literatūrinės improvizacijos.

Tradiciškai festivalyje teikiamos literatūrinės premijos. Julijono Lindės-Dobilo literatūrinė premija skiriama rašytojui už naujausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvejus metus ir pristatytus visuomenei literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos įsteigta Elenos Mezginaitės literatūrinė premija skiriama eseistui arba poetui už originaliausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvejus metus ir pristatytus visuomenei literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu.

Vienam Panevėžio miesto ir dviems Panevėžio krašto jauniesiems poetams ir rašytojams – bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams – už netikėtus kūrybinius debiutus literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu skiriama Jaunųjų poetų ir rašytojų premija. Festivalis garsėja originaliais prizais – „Literatūrinės skrybėlės“, „Literatūrinės lapės“, „Literatūrinės žiemos riterio rožės“ ir kt. Taip pat skelbiami trys „Anoniminio“ eilėraščio konkurso laimėtojai.

Dalyviai

Į viršų

ABCDEGIJKLMNOPRSTUVZČŠŽ

Eidrigevičius Stasys

Gimė 1949 m. liepos 24 d. Mediniškiuose, Smilgių valsčius, Panevėžio apskr. Vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius. Kūryba: Nutapė paveikslų, sukūrė grafikos kūrinių (ekslibrisų, plakatų, miniatiūrų, knygų viršelių). Iliustravo apie 40 knygų, daugiausia vaikams:

Vytautė Žilinskaitė. Robotas ir peteliškė, 1978 m.
Z. Batko. Atgalios. Z powrotem, (išleista Varšuvoje), 1985 m.
E. T. A. Hofmanas. Aukso puodas ir kitos istorijos, 1985 m.
Šarlis Pero. Batuotas katinas (C. Perrault. Le Chat botté 1990 m., Ciurichas)
A. Ramachanderis. Mažoji kiaulytė (Little Pig. 1992 m., Londonas)
K. Baumanas. Alkanasis (The Hungry One, 1993 m., Ciurichas ir Niujorkas).

Varšuvos teatre „Studio“ pastatė spektaklį „Baltas briedis“ (1993 m.). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas („Kelias“ 1992 m., „Šulinys“ 1993 m., „Ratai“ 1995 m., „Erotikos“ 1997 m., „Lietus“ 2000 m.). 1991 rugsėjo 2 d. Čekoslovakijos paštas, ryšium su Bratislavos iliustracijų vaikams bienale, išleido pašto ženklą su Stasio Eidrigevičiau paveikslo „Pinokis“ reprodukcija. Sukūrė unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Kūrybos pagrindiniai motyvai – žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, susimąstymas. Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai, realybės motyvams suteikiama metafiziškumo. Ryškūs gimtinės prisiminimai, vaikystės įspūdžiai, Lietuvos kaimo etnografinės realijos. Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų. 2008 m. St. Eidrigevičius buvo įamžintas šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje: buvo paprašytas palikti joje metalinį rankos įspaudą. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Jacquesas Debsas apie dailininką sukūrė vaidybinį filmą. Įvertinimai:

1973, 1975 m., 1979 m. Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai
1986 m. Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas
1989 m. Tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) Didysis prizas
1994 m. Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis
1999 m. Lenkų plakato bienalės Katovicuose aukso medalis
2000 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
2001 m. Lietuvos nacionalinė premija

Rudžianskaitė Ieva

Neseniai studijas baigusi filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė šiemet debiutavo mažųjų meditacijų knyga „Be skaičių“ (Kaunas: „Kauko laiptai, 2018).

Stankus Vytautas

Gimė 1984 11 08 d. Mosėdžio k., Skuodo r. 2003 m. baigė Vilniaus Žemynos gimnaziją, 2009 m. – anglų filologijos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete. Šiuo metu dirba S. Stanevičiaus vidurinėje mokykloje anglų k. mokytoju. Eilėraščiai spaudoje pasirodė 2007 metais. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2014 m.