Gimė 1953 06 13 Prienuose.
1971–1975 m. studijavo Kauno kūno kultūros institute (dabar Lietuvos sporto universitetas). 1975– 1976 m. dirbo Kauno vaikų sporto mokykloje sportinės gimnastikos treneriu, paskui trumpą laiką Turistų klubo instruktoriumi ir Greitosios pagalbos sanitaru. 1977–1980 m. dirbo Literatūros muziejuje vyriausiojo mokslinio bendradarbio pareigose, o 1981–1989 m. Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto katilinėje chemijos laborantu. Nuo 1989 m. pradėjo dirbti „Nemuno“ žurnalo skyriaus redaktoriumi, o žurnalui tapus savaitraščiu iki pat 2012 metų darbavosi jame vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Šiuo metu yra profesionalus rašytojas. D. Kajoko kūryba įvertinta daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, išversta į bemaž dvi dešimtis pasaulio kalbų, įtraukta į moksleivių ir studentų mokslo programas, cituojama moksliniuose straipsniuose, apie poeziją, eseistiką ir romanus rašomi magistro darbai. Rašytojas dalyvavo kūrybos skaitymuose Lenkijoje, Ukrainoje, Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Gruzijoje, Liuksemburge, JAV. Išvertė ne vienos šalies poezijos ir prozos kūrinių, filosofinių tekstų, kai kurie vertimai išleisti atskiromis knygomis. Yra sudaręs bei redagavęs virš dvidešimties kitų autorių knygų.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1985 m.
Gimė 1944 04 28 Kybartuose, Vilkaviškio rajone.
1973 m. baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, 1978 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę. 1973–1975 m. Kėdainių rajono laikraščio „Tarybinis kelias“ korektorius, korespondentas, 1975–1977 m. – Kėdainių biochemijos gamyklos direktoriaus padėjėjas, 1977–1978 m. – Jurbarko tarpkolūkinės statybos organizacijos pirmininko pavaduotojas, 1978–1980 m. – LKP Kėdainių rajono komiteto instruktorius, 1980–1984 m. – Kėdainių rajono laikraščio „Tarybinis kelias“ redaktoriaus pavaduotojas. 1984–2008 m. – Panevėžio rajono laikraščio „Tėvynė“ vyriausiasis redaktorius. 1990 m. įsteigė leidyklą „Tėvynė“.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1982 m.
Gimė 1973 01 04 Alytuje.
1991 m. baigė Alytaus Dainavos vidurinę mokyklą. 1991 m. dirbo anglų kalbos ir dailės mokytoju. 1992–1996 m. mokėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1996–2000 m. dėstė tikybą Kauno J. Jablonskio gimnazijoje. 1998 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetą. 2000 m. gavo pastoracinės teologijos licenciato laipsnį. 2002 m. Kauno arkivyskumo S. Tamkevičiaus įšventintas į kunigus. Dirbo vikaru Kauno Prisikėlimo, Vilijampolės šv. Juozapo, nuo 2004 m. Kauno Gerojo Ganytojo, nuo 2005 m. Raseinių parapijose. Nuo 2005 m. Paberžės ir Surviliškio parapijų klebonas. Kūrybos publikuota spaudoje („Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „Katalikų pasaulis“, „Dienovidis“, „XXI amžius“, „Dainava“), almanachuose („Poezijos pavasaris“, „Žiemos žodžiai“, „Žiema ir mirtis“, dzūkų kūrybos almanache „Tėkmė“), kitur.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2007 m.
Gimė 1964 04 04 Šašaičiuose, Kretingos rajone.
1987 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas (prancūzų kalbos specializacija) Vilniaus universitete, 2002 m. – literatūrologijos magistrantūros studijas Klaipėdos universitete. Nuo 1989 m. gyvena Palangoje ir dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Eilėraščių versta į latvių, rusų, lenkų, baltarusių, italų, švedų, bulgarų, vokiečių, anglų, prancūzų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2001 m.
Viešnia iš Estijos poetė Berit Kaschan – dar vienas jaunas, energingas balsas festivalyje. Tartu universitete apgynusi literatūros magistro laipsnį, B. Kaschan šiuo metu yra Estijos literatūrinio žurnalo („Estonian Literary Magazine“) redaktorė. 2015 m. tarptautinė asociacija „PEN International New Voices Award“ apdovanojo jaunąją poetę už jos humoro nestokojantį ir atvirą literatūrinį stilių. Ši premija suteikiama talentingiems, daug žadantiems, bet dar savos knygos neišleidusiems literatams kaip paskata nesustoti kūrybiniame kelyje. Ilgai nelaukusi, 2016 m. talentingoji estė savo gerbėjus nudžiugino debiutine poezijos knyga.
Gimė 1955 10 31 Utenoje.
Augo Juknėnų kaime. Baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Rapolo Šaltenio progimnazija). Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Utenos centrinėje bibliotekoje, Utenos rajono Kultūros skyriuje, Kultūros namuose, nuo 1991 m. – Utenos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja. Jos kūrybos įtraukta į įvairius rinkinius („Po Aukštaitijos pilnatim“, „Taip tyliai tyliai“, „Širdies melodija tyli“, „Atokios stotys“ ir kt.), rusų poezijos vertimų paskelbta almanachuose „Birželio sodai“, „Rytai“, vengrų, lenkų poezijos vertimų – almanache „Verdenė“, baltarusių, lenkų, ukrainų poezijos vertimų – almanache „Karalių delnuose“. Autorės eilėraščių išversta į vengrų kalbą ir publikuota Vengrijoje poezijos rinkiniuose, almanachuose ir žurnaluose.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2003 m.
Gimė 1960 01 29 Utenoje.
1978 m. baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą, 1982 m. – Vilniaus universitete lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Nuo 1982 m. dirbo Utenos r. Leliūnų vid. mokyklos užklasinio auklėjimo darbo organizatoriumi. 1987–1988 m – Utenos rajono LDT VK Kultūros skyriaus vedėju, 1989–1990 m. – LKP Utenos RK Ideologijos skyriaus vedėju. 1995–1997 m. – Utenos apskrities administracijos kalbos tvarkytoju ir atstovu spaudai, 2000–2001 m. – Utenos jaunimo mokyklos direktoriumi. 2001 m. paskirtas Utenos r. savivaldybės mero pavaduotoju, 2003 m. išrinktas Utenos rajono savivaldybės meru. Šias pareigas eina iki šiol. Kartu su LRS rekonstravo A. ir M. Miškinių sodybą bei įsteigė A. Miškinio literatūrinę premiją; parėmė daugelio Utenos krašto bei iš Utenos krašto kilusių poetų kūrybos leidybą; nuolatinis „Poezijos pavasario“ ir „Panevėžio literatūrinės žiemos“ rėmėjas.
Gimė 1972 08 03 Vilniuje.
Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, Leipcigo (Leipzig) universitete – vokiečių ir lyginamąją literatūras. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją „Tremties tema Johanneso Bobrowskio ir Alfonso Nykos-Niliūno lyrikoje“ Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje, radijuje, dėstytoju ir mokslo darbuotoju keliuose Lietuvos universitetuose ir institutuose. Nuo 1999 m. laisvas rašytojas ir vertėjas, verčia, rašo kritiką ir publicistiką, dėsto literatūrą ir kūrybinį rašymą.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.
Gimė 1955 12 13, Valančiuose, Molėtų rajone.
Mokėsi Suginčių vidurinėje mokykloje, statybos technikume, Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Dirbo „Tiesos“, „Dienos“ dienraščių, žurnalo „Gimtasis kraštas“ korespondentu, laikraščių „Utenos apskrities žinios“ ir „Utenos Diena“ vyriausiuoju redaktoriumi. Nuo 2007 m. leidyklos „Kamonada“ vyriausiasis redaktorius.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1994 m.
Gimė 1987 11 28 Vilniuje.
Baigė Biržų „Saulės“ gimnaziją. 2011 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) įgijo istorijos bakalauro laipsnį, 2013 m. apgynė religijos mokslų magistrantūrą Vilniaus universitete. Šiuo metu yra Vilniaus universiteto filosofijos katedros doktorantė, pagrindinės disertacijos temos – Michael Foucault filosofija ir kino filosofija. Yra dirbusi knygų apžvalgininke, kino kritike, žurnaliste, dalyvavusi įvairių literatūrinių konkursų komisijose (tarp jų „Moksleivių trumposios prozos konkursas“, „Metų knygos rinkimai“), sudariusi poezijos almanachų, vedusi literatūros vakarų. Yra viena iš audiovizualinės poezijos festivalio „TARP“ organizatorių. Žmogaus teisių aktyvistė, dalyvauja įvairiose akcijose ir renginiuose, kuriuose skaito savo kūrybą. Jos kūrybos versta į anglų, rusų, prancūzų, vokiečių, lenkų, latvių kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2012 m.
Gimė 1980 03 21 Kėdainiuose.
2004 m. baigė lietuvių filologijos bakalauro, 2007 m. – lietuvių literatūros magistro studijas Vilniaus universitete. Buvo lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė, Šiuolaikinės literatūros skyriuje rengė disertaciją „Patirties pavidalai Vinco Mykolaičio-Putino autobiografiniuose tekstuose ir kūryboje“ (studijos nutrauktos). Dirbo knygyne, bendradarbiavo išnykusiuose žurnaluose jaunimui „Lux“, „Bitutė“, internetiniame dienraštyje „Bernardinai.lt“, „Verslo žiniose“, LRT, katalikų radijuje „Mažoji studija“. Nemažai kritikos straipsnių ir esė publikuota kultūrinėje spaudoje, poezijos publikuota almanachuose, rinkiniuose. Nuo 2010 m. – „Šiaurės Atėnų“ redaktorė.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2011 m.
Gimė 1946 06 25 Pensilvanijoje (Pennsylvania), JAV.
1970 m. baigė Pensilvanijos universitetą, įgijo anglų literatūros studijų bakalauro laipsnį, 1973 m. – Indianos universitetą (įgijo anglų literatūros studijų magistro laipsnį). 1974–1978 m. gyveno Rio de Žaneire (Rio de Janeiro), dirbo mokytoju, vertėjavo. Vėliau grįžo į Pensilvaniją, dėstė miškininkystę ir anglų kalbą. Yra dirbęs įvairiausių darbų, tarp jų laikraščių išnešiotoju, gidu, plieno fabriko, knygyno darbuotoju ir kitur. Įkūręs leidyklą „Pine Press“. Pirmą kartą Lietuvoje apsilankė 1996 m. Nuo 1998 m. gyvena Vilniuje. Dėstė anglų literatūrą bei vertimo teoriją Vilniaus universitete ir Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Pagrindinės veiklos ir tyrimų sritys: poezija, anglų literatūra, vertimas ir vertimo teorija.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2002 m.
Gimė 1952 05 23 Burbiškyje, Anykščių rajone.
1971–1973 m. mokėsi Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Elektrotechnikos fakultete, 1974–1980 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Kauno humanitariniame fakultete, pripažinta filologo, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikacija. 1974–1977 m. dirbo valstybinėje K. Požėlos spaustuvėje, 1977–1989 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus literatūros renginių organizatorius, 1990–1991 m. „Ūpo“ klubo pirmininkas, 1991–1996 m. „Nemuno“ žurnalo administratorius, 1995–2001 m. UAB „Ūkininko patarėjas“ korespondentas, 2001–2003 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros Kauno skyriaus konsultantas, 2004–2009 m. kultūros savaitraščio „Nemunas“ skyriaus redaktorius, 2009-2011 m. – laisvai samdomas kultūros žurnalistas. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas – nuo 2011 m. spalio mėnesio. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys – nuo 1998 m. Kūryba publikuota almanachuose „Veidai“, „Šaipokai“, „Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname“.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1999 m.
Gimė 1977 12 22 Šiauliuose.
1996 m. baigė Šiaulių 16-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Klaipėdos universitetą, kur 2001 m. baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas, o 2003 m. įgijo literatūrologijos studijų programos filologijos magistro laipsnį. 2008 m. apgynė daktaro disertaciją „Poezijos modernėjimas totalitarinės tvarkos rėmuose, XX a. 7–9 dešimtmečiai“, rašydamas ją dvejus metus gyveno Vokietijoje. Grįžęs dėstė lietuvių literatūrą Klaipėdos ir Vilniaus universitetuose. Nuo 2010 m. yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslo darbuotojas. Buvo poetų sambūrio „Placdarmas“ organizatorius (2000–2005 m.), internetinio žurnalo „Skaitymai“ koordinatorius (2003–2006 m.). Kultūrinėje spaudoje publikuota poezijos, recenzijų, esė, literatūrinių straipsnių. Poezijos įtraukta į almanachus „Baltija“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, antologiją „How the Earth Carries Us: Twenty-Six Young Lithuanian Poets“ („Kaip mane žemė nešioja: dvidešimt šeši jaunieji lietuvių poetai“). Eilėraščių išversta į anglų, lenkų, rusų, vokiečių, čekų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.
Filosofas, žurnalistas, vertėjas Andrius Konickis gimė 1956 m. kovo 14 d. Vilniuje. Baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Maskvos universitetą ir ten 1989 m. baigė filosofijos studijas.
Po studijų baigimo įsidarbino tuometiniame Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. 1996 m. VDU apgynė humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro disertaciją „Oskaro Milašiaus filosofinės idėjos". Tais pačiais metais šios idėjos išleistos atskiru leidiniu „...vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj", kurioje šalia rašytojo filosofinės kūrybos analizuojama jo poezija, grožinė proza, dramos veikalai, korespondencija.
Nuo 2000 m. Andrius Konickis - kultūros žurnalo „Naujoji Romuva" vyriausiasis redaktorius. Tų pačių leidėjų 2009 m. pradėtas leisti ir naujas kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Pašvaistė".
Reiškiasi Andrius Konickis ir kaip vertėjas. Iš lenkų kalbos išvertė Herbačiausko J.A. „Lietuvos atgimimas lenkiškosios idėjos atžvilgiu" (2001), Legutko R. „Tolerancija: mintys apie griežtą valstybę, prigimtinę teisę, meilę ir sąžinę" (2006), Plasseraud Y. „Mažumos: tautinių ir etninių mažumų studijų įvadas" (2006). Jis yra taip pat ir grožinės bei mokslinės literatūros vertėjas iš anglų, prancūzų bei rusų kalbų.
2006 m. išleido filosofinių etiudų knygą „Pirmiausia nubusti...". Kultūrologinių, filosofinių, literatūrinių darbų paskelbė žurnaluose „Metai", „Naujoji Romuva", „Kultūros barai", „Vilnius", laikraštyje „Literatūra ir menas", Rokiškio krašto kultūros žurnale „Prie Nemunėlio".
Kaip ir priklausytų „Naujosios Romuvos" vyriausiajam redaktoriui, tęsia Juozo Keliuočio idėjas, aktyviai dalyvauja šio žymaus žmogaus atminimo įamžinimo renginiuose, rengia pranešimus mokslinėms konferencijoms. Andrius Konickis ir tapo pirmuoju 2007-ųjų metų Literatūrinės Juozo Keliuočio vardo premijos, įsteigtos Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro, laureatu.
Laima Kreivytė
Gimė 1972 m. Vilniuje, 1995 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, 1999–2000 m. studijavo Vidurio Europos universitete (CEU) Budapešte. Dėsto Vilniaus dailės akademijoje ir Europos humanitariniame universitete, dirba „7 meno dienų“ kultūros savaitraštyje. Spaudoje debiutavo 1996 m.
Algimantas Krinčius (tikr. Algimantas Kaminskas) yra Krinčino (Pasvalio r.) pagrindinės mokyklos mokytojas, jos vadovas. Šiaip labai kūrybingas žmogus: jam paklūsta įnoringos šachmatų figūros, senieji archyviniai tekstai slavų, lotynų ir daugybe kitų kalbų, senųjų bažnyčių knygų „hieroglifai“, skelbiantys džiugias ir liūdnas žinias, kompiuteriai, filmavimo kameros ir fotoaparatai... Leidžia daugiausia paties parengtas senąsias Krinčino bažnyčios krikšto, santuokų, mirties registracijos knygas. Taip galima pajusti amžių realybę. Apie tai Algimantas kalba vienos savilaidos knygos įžangoje: „... laidojami vaikai, ir ne po vieną – broliai, seserys, dvyniai, savaitės, mėnesio, kelerių metų, – kokį skausmą turėjo išgyventi jų gimdytojai, kokius ašarų upelius liejo jų motinos. Atrodė, kad dar sykį juos laidoju, nors iš tiesų tik prikėliau iš užmaršties jų visų vardus ir pavardes, kad šiandien jie vėl būtų tarp mūsų kaip įvardyti mūsų proproseneliai, tyrinėjimų objektas, „medžiaga“ lingvistinėms, kraštotyrinėms, istorinėms studijoms.“ Algimantas rašo ir savo tekstus, kuriuos vadina „beprasmiais“ (Mykolas Karčiauskas).
Gimė 1959.02.07 Noriūnuose, Kupiškio raj. Mirė 2011.08.06 Vilniuje.
1982 m. VU baigė žurnalistiką. Dirbo „Komjaunimo tiesos“, „Nemuno“, „Pergalės“ redakcijose, Nepriklausomybės metais – „Respublikos“ žurnalistas; aktyviai bendradarbiauja „Naujojoje Romuvoje“.
Nuo 1984 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Gimė 1947 01 13 Alytuje, mirė 2002 12 13 Vilniuje.
Vilniaus universitete studijavo germanistiką, dirbo įvairiose redakcijose. Pirmoji publikacija pasirodė 1968 m. Nepriklausomybės metais "Lietuvos aido", "Valstiečių laikraščio" eseistas, vėliau "Šiaurės Atėnų" bendradarbis. J. Kunčino kūryba yra versta į rusų, vokiečių, švedų, estų, lenkų, latvių kalbas.
Nuo 1989 m. – LRS narys. Nuo 1995 m. – PEN centro narys.
Gimė 1965 04 18 Vilniuje.
1990 m. baigė meno istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje. 1990–1994 m. dirbo meno ir kultūros žurnale „Krantai“, 1995–1999 m. – savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Tarptautinio PEN klubo narys, Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvių ir Lenkų dialogo bei bendradarbiavimo Jerzy Giedroyco forumo valdybos narys. Nuo 2011 m. Lietuvių PEN centro prezidentas. Kūrybos išversta į anglų, bulgarų, lenkų, rusų, švedų, vokiečių ir kitas kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2000 m.
Gimė 1976 05 27 Panevėžyje.
1994–2000 m. studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete. 1999–2008 m. dirbo kritikos redaktoriumi žurnale „Metai“, 2002–2003 m. studijavo judaiką (jidiš kalbą ir literatūrą) Oksfordo universiteto Hebrajų ir judaikos studijų centre.
2006 m. VU apgynė daktaro disertaciją „Ankstyvasis literatūrinis Vilniaus modernizmas (1904–1915)“, kuri pelnė Jaunųjų mokslininkų sąjungos ir Gerhard Ruef Stiftung premiją kaip geriausia tų metų Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų disertacija.
VU Lietuvių literatūros katedros dėstytojas. Nuo 2008 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius.
Nuo 2006 m. kasmet organizuoja literatūros studentų ir dėstytojų seminarą „Literatūros salos“, nuo 2008 m. – Klasikos skaitymus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Yra Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto narys, Lituanistikos plėtros komisijos prie LR Vyriausybės narys, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos prie LR Seimo narys.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2012 m.
