ABCDEGIJKLMNOPRSTUVZČŠŽ
PRIZININKAI LAUREATAI VISI DALYVIAI
201820162014201220102009
200820072006200520042000
19991998ziema

Balbierius Alis

Gimė 1954 10 01 Šlepščiuose, Biržų rajone. 1973 m. baigė vidurinę mokyklą Biržuose, studijavo biologiją Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). 1978–1981 m. dirbo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus moksliniu bendradarbiu Ventės rage, Valstybiniame gamtos apsaugos komitete. 1982–1992 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa" korespondentas, „Viltis" skyriaus redaktorius. 1992–1993 m. savaitraščio „Literatūra ir menas" skyriaus redaktorius. 1993–1996 m. laikraščių „Valstiečių laikraštis“, „Vilniaus tribūna“, „Gimtasis kraštas“ korespondentas ir redaktorius. Fotografas. Surengė per 30 personalinių fotografijos parodų, dalyvavo tarptautiniuose pleneruose ir grupinėse parodose. Priklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Lietuvos ornitologų draugijai, yra Gamtos fotografijos fondo pirmininkas. Spaudoje paskelbęs nemažai straipsnių gamtosaugos, kultūros, fotografijos temomis. Aktyviai dalyvauja Lietuvos žaliųjų judėjime. Poezijos skelbęs almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Žiemos žodžiai“, „Žiema ir mirtis“, poezijos rinktinėse. Gyvena ir kuria Biržuose. Domisi Tolimųjų Rytų kultūra, dažnai keliauja po Indiją. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1990 m.

Drungytė Erika

Gimė 1971 01 27 Kaune. Klaipėdos universitete studijavo lietuvių filologiją ir režisūrą. 1996–2002 m. doktorantūros studijų Vytauto Didžiojo universitete metu dirbo lektore, 2002 m. apsigynė daktaro disertaciją. Įvairių kultūros renginių organizatorė, projektų dalyvė. Įskaitė lietuvių poetų eilėraščių nacionalinio Lietuvos radijo laidose „Vidurnakčio lyrika“, 1995–1996 m. laidų „Literatūros akiračiai“ vedėja. 1998 m. – lietuvių literatūros lektorė Latvijos universitete. Nuo 2002 m. „Poetinio Druskininkų rudens“ ekspertų tarybos narė. Nuo 2010 m. Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.

Kaziliūnaitė Aušra

Gimė 1987 11 28 Vilniuje. Baigė Biržų „Saulės“ gimnaziją. 2011 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) įgijo istorijos bakalauro laipsnį, 2013 m. apgynė religijos mokslų magistrantūrą Vilniaus universitete. Šiuo metu yra Vilniaus universiteto filosofijos katedros doktorantė, pagrindinės disertacijos temos – Michael Foucault filosofija ir kino filosofija. Yra dirbusi knygų apžvalgininke, kino kritike, žurnaliste, dalyvavusi įvairių literatūrinių konkursų komisijose (tarp jų „Moksleivių trumposios prozos konkursas“, „Metų knygos rinkimai“), sudariusi poezijos almanachų, vedusi literatūros vakarų. Yra viena iš audiovizualinės poezijos festivalio „TARP“ organizatorių. Žmogaus teisių aktyvistė, dalyvauja įvairiose akcijose ir renginiuose, kuriuose skaito savo kūrybą. Jos kūrybos versta į anglų, rusų, prancūzų, vokiečių, lenkų, latvių kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2012 m.

Kazlauskaitė Giedrė

Gimė 1980 03 21 Kėdainiuose. 2004 m. baigė lietuvių filologijos bakalauro, 2007 m. – lietuvių literatūros magistro studijas Vilniaus universitete. Buvo lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė, Šiuolaikinės literatūros skyriuje rengė disertaciją „Patirties pavidalai Vinco Mykolaičio-Putino autobiografiniuose tekstuose ir kūryboje“ (studijos nutrauktos). Dirbo knygyne, bendradarbiavo išnykusiuose žurnaluose jaunimui „Lux“, „Bitutė“, internetiniame dienraštyje „Bernardinai.lt“, „Verslo žiniose“, LRT, katalikų radijuje „Mažoji studija“. Nemažai kritikos straipsnių ir esė publikuota kultūrinėje spaudoje, poezijos publikuota almanachuose, rinkiniuose. Nuo 2010 m. – „Šiaurės Atėnų“ redaktorė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2011 m.

Kukulas Valdemaras

Gimė 1959.02.07 Noriūnuose, Kupiškio raj. Mirė 2011.08.06 Vilniuje. 1982 m. VU baigė žurnalistiką. Dirbo „Komjaunimo tiesos“, „Nemuno“, „Pergalės“ redakcijose, Nepriklausomybės metais – „Respublikos“ žurnalistas; aktyviai bendradarbiauja „Naujojoje Romuvoje“. Nuo 1984 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Patackas Gintaras

Gimė 1951 07 18 Kaune. 1973 m. baigė Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas), įgijo inžinieriaus-statybininko specialybę. Respublikinėje spaudoje (žurnale „Nemunas“) debiutavo 1972 m., o po ketverių metų išėjo jo pirmoji poezijos knyga „Atleisk už audrą“. Tai buvo vienas stipriausių literatūrinių debiutų. Verčia poeziją (I. Bunino, D. Samoilovo, A. Gemanovo, N. Gumiliovo). Jo paties poezija versta į rusų, latvių, ukrainiečių, norvegų, serbų-chorvatų, gruzinų, vengrų kalbas, skelbta užsienio antologijose ir žurnaluose. Gyvena Kaune. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1987 m.

Platelis Kornelijus

Gimė 1951 01 22 Šiauliuose. 1973 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo kelių statybos inžinieriaus specialybę. 1973–1975m. tarnavo karininku sovietų armijoje. 1975–1988 m. dirbo inžinieriumi įvairiose Druskininkų statybos organizacijoje; 1988–1991 m. laisvas rašytojas, 1991–1993 m. LR kultūros ir švietimo viceministras, 1993–1995 m. Lietuvos miestų sąjungos konsultantas, 1995–1996 m. Druskininkų vicemeras, 1996–1998 m. leidyklos „Vaga“ direktorius, 1998–2000 m. LR švietimo ministras, 2001–2014 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius. Lietuvių PEN centro narys nuo 1989 m., 1991–1995 m. jo pirmininkas. Nuo 1990 m. „Poetinio Druskininkų rudens" valdybos pirmininkas. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybų narys. Išvertęs ir spaudoje, antologijose publikavęs E. E.Cummingso, Ted Hughes, John Keatso, Adomo Mickevičiaus, Czesławo Miłoszo, Adomo Naruševičiaus, Wisławos Szymborskos ir kitų autorių eilėraščių, „Rigvedos“ himnų, nemažai esė, kritikos straipsnių, apsakymų, parašęs paaiškinimus Senajam Testamentui (1990 m.). K. Platelio eilėraščių buvo išversta ir paskelbta anglų, armėnų, baltarusių, bulgarų, čekų, estų, galisiečių, gėlų, graikų, gruzinų, ispanų, italų, japonų, kinų, korėjiečių, latvių, lenkų, makedonų, norvegų, portugalų, prancūzų, rusų, slovėnų, švedų, ukrainiečių, vengrų, vokiečių kalbomis antologijose ar žurnaluose. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1988 m.

Radvilavičiūtė Giedra

1983 m. baigė lituanistiką Vilniaus universitete ir mokytojavo provincijoje. 1986 m. persikėlė į Vilnių, ilgą laiką dirbo redakcijose. 1994–1997 m. su šeima gyveno Čikagoje, ten būdama, kartu su vyru kalbininku Giedriumi Subačiumi išleido Čikagos Newberry bibliotekos lituanistinių ir prūsistinių knygų iki 1882 m. katalogą. Debiutavo kaip apsakymų rašytoja 1986 m., tačiau tikrasis žingsnis į lietuvių literatūrą prasidėjo 1999 m., kai kultūrinėje spaudoje pradėjo skelbti esė. 2002 m. penkios esė paskelbtos kolektyviniame esė rinkinyje „Siužetą siūlau nušauti“. 2004 m. išėjo atskira esė rinktinė „Suplanuotos akimirkos“. Už 2010 m. išleistą esė rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ autorė apdovanota Europos Sąjungos literatūros premija. 2012 m. Europos Sąjungos literatūros premija 2015 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Žagrakalytė Agnė

Gimė 1979 04 28 Puodžių kaime, Pasvalio rajone. 1997 m. baigė Pasvalio P. Vileišio vidurinę mokyklą. 2001 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 2002 m. dirbo redaktore jaunimo žurnaluose „Aktyvios jungtys“, „LUX / jauniems“. 2003–2005 m. buvo savaitraščio „Literatūra ir menas“ jaunimo puslapių redaktorė. Pirmosios eilėraščių publikacijos pasirodė 1996 m. Kūrybos įtraukta į almanachus „Poezijos pavasaris“, „Žiemos žodžiai“, „Žosmė“, rinkinius lietuvių ir anglų kalbomis. Šiuo metu gyvena Briuselyje, Belgijoje. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2010 m.