Rudžianskas Viktoras

Gimė 1957 11 25 Čekiškėje, Kauno rajone. Baigė Marijampolės pedagoginę mokyklą ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą. Mokytojavo, redagavo leidinį „Trimitas“, nuo 1993 m. dirbo „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje. Nuo 2004 m. savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius ir leidyklos „Kauko laiptai“ direktorius. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1994 m.

Šlepikas Alvydas

Gimė 1966 01 27 Videniškiuose, Molėtų rajone. 1984 m. baigė vidurinę mokyklą. Mokėsi Vilniaus 21-ojoje technikos mokykloje. Po studijų dvejus metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje Kazachstane. Grįžęs kurį laiką dirbo šaltkalviu ir tekintoju gamyklose. 1988–1994 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įgijo dramos aktoriaus (1992 m.) ir dramos režisieriaus (1994 m.) specialybes. 1995–1999 m. redagavo savaitraštį „Literatūra ir menas“. Buvo Vilniaus mažojo teatro, vėliau – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Šiuose teatruose bei Kauno dramos teatre sukūręs ir režisavęs spektaklių. Šiuo metu yra „Literatūros ir meno“ redakcijos darbuotojas, aktorius, draminių televizijos serialų režisierius. Kaip poetas debiutavo 1994 m. antalogijoje „Svetimi“. Kūrybos publikuota almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Birželio sodai“, „Po šiaurės dangum“, kitur. Dainų tekstų autorius. Lietuvių PEN centro narys. Gyvena ir dirba Vilniuje. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1998 m.

Tamošaitis Regimantas

Gimė 1956 03 03 Skaudvilėje, Tauragės rajone. Mokėsi vidurinėje mokykloje Šilalėje, 1972 m. įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą. 1975–1977 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje, įgijo meteorologo specialybę ir tarnybai išvyko į tolimosios aviacijos oro uostą Ukrainoje. Grįžęs dirbo elektromonteriu Šilalėje. 1978 m. įstojo į Kauno taikomosios dailės technikumą, po dvejų metų išvyko į Rusiją. Ten gyveno ir dirbo Maskvoje, šiaurės Kaukaze, Leningrade (dabar Sankt Peterburgas). 1982 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Įsidarbino Lietuvos SSR mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje. 1986–1990 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1993 m. baigė doktorantūros studijas, po jų stažavosi Ilinojaus (Illinois) universitete JAV. 1996 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1994 m. dirba Vilniaus universitete, nuo 1999 m. yra Lietuvių literatūros katedros docentas. Dėsto XX a. lietuvių literatūros istoriją, orientą lietuvių literatūroje, klasikinę lietuvių prozą. Daug metų bendradarbiauja su Lietuvos pedagogų profesinio rengimo centru (dabar Ugdymo plėtotės centras), jame ir įvairiuose Lietuvos miestuose rengia seminarus ir skaito paskaitas mokytojams literatūros temomis. Nuo 2002 m. literatūros žurnalo „Metai“ Kritikos skyriaus redaktorius. Bendradarbiauja kultūrinėje spaudoje: „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“ ir kitur. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2008m.

Taškauskas Tomas

Tomas Taškauskas (g. 1986 m.) – poetas ir vertėjas. Mokėsi Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje. Nuo 2005 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete, 2008 m. perstojo į lietuvių filologijos bakalauro studijas VU. Eilėraščius rašo nuo dešimtos klasės. 2007 m. pradėjo bendradarbiauti kultūrinėje spaudoje („Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai, „Naujoji Romuva“). Apdovanotas VPU „Poezijos pavasarėlio“ prizu – paltą su užrašu POETAS, dalyvavo, skaitė bei laimėjo ne vieną jaunųjų literatų konkursą, eilėraščiai spausdinti 2008 m. „Poezijos pavasario“ almanache. 2008 m. „Versus aureus“ leidykla išleido pirmąją „Debiutų“ serijos poezijos rinkinį – T. Taškausko „Audrapaukščio monologą“. „Audrapaukščio monologas“ – tai jauna poetinė sąmonė, ji dar labai guvi, dar labai imli tikrovės įspūdžiui, gyvenimo detalei, norinti ir žaisti, ir išsiilgusi gamtoje, žmoguje, mene slypinčios žaismės, t. y. grožio. Ir kalbos pasaulis tai sąmonei dar gyvas, dar nedekonstruotas, anaiptol neišvaikščiotas. Į kalbą žiūrima kaip į savo kūrybos, raiškos partnerę, patikimą poetinį žaidimų dalyvę ar net draugę“ (Justinas Kubilius).

Urbonaitė Audronė

Gimė 1954 m. Kaune. 1977 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos bei klasikinės filologijos studijas. 1978–1988 m. dirbo savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijos korespondente, skyriaus vedėja. 1988–1991 m. – laikraščio „Atgimimas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja. Nuo 1994 m. – Lietuvos televizijos atstovė spaudai. Nuo 1997 m. dirba „Lietuvos ryto“ redakcijoje, žurnalistinių tyrimų skyriuje. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2015 metų.

Veiknys Aivaras

Gimė 1983 01 09 Elektrėnuose. Baigė Elektrėnų „Ąžuolyno“ vidurinę mokyklą. 2001 m. įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Statybos fakultetą, studijavo Nekilnojamojo turto vadybą. 2005-aisiais studijas nutraukė. 2007 m. dirbo UAB „Izola“ 3 kategorijos katilų apmūrintoju, 2008–2010 m. – dienraščio „Respublika“ žurnalistas. 2009-aisiais kaip žurnalistas lankėsi Afganistane. 2011 m. dirbo „SEB investicinio gyvybės draudimo“ konsultantu, 2014 m. – staliumi-staklininku. Festivalio „Literatūrinės Vilniaus slinktys“ vienas iš sumanytojų ir organizatorių. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2014 m.

Žurba Vladislovas

Gimė 1978 m. gruodžio 5 d. Kijeve, Ukraina – poetas, vertėjas, eseistas, kalbininkas, lituanistas. 1999 m. baigė Kijevo Nacionalinį Taraso Ševčenkos universitetą, Filologijos fakultetą, (specializacija – slavų kalbos). 2001–2004 m. studijavo Nacionalinės Mokslų Akademijos Kalbotyros Instituto doktorantūroje. Dėstė Krokuvos Jogailos universitete ir Kijevo Mohylos akademijoje. Tris kartus studijavo lietuvių kalbą vasaros kursuose Lietuvoje (2008 ir 2010 m. Vilniuje, 2011 m. Klaipėdoje). Išvertė į ukrainiečių kalbą Sigutės Ach pasaką „Ambrozijus, Purkius ir angelas“, Jono Karolio Chodkevičiaus biografiją Chotino mūšis – mūšis už Centrinę Europą, Donato Petrošiaus eilėraščių. Dabar verčia Lietuvos istorikų parenhtą knygą Radvilos Ukrainoje. Dar verčia poeziją ir iš baltarusių, serbų, kroatų, anglų ir gruzinų kalbų. Publikavo savo eilėraščius įvairiuose literatūriniuose žurnaluose ir laikraščiuose Ukrainoje. Dalyvavo poetų festivaliuose ir pleneruose Ukrainoje ir Lietuvoje ( Diemedžio vakarai, 2009). Daugiau