Gimė 1981 08 25 Zarasuose.
Čia baigė Zarasų „Ąžuolo gimnaziją“. Nuo 1999 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete. Įgijo lietuvių filologijos bakalauro ir literatūrologijos magistro laipsnį. Dirbo ir šiuo metu dirba Vilniaus miesto savivaldybės bibliotekoje, viena me iš filialų. Dalyvauja literatūros renginiuose Lietuvoje, yra skaičiusi Latvijoje. Tekstai yra versti į latvių kalbą.
1948 05 10 Pumpučiai, Šiaulių rajonas – 2018 07 14 Klaipėda
1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą, nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1967–1971 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Pataisos darbų įstaigų valdyboje, „Minties“ leidykloje, LSSR kultūros ministerijoje. Atgimimo metais su kitais įsteigė „Sietyną“ – kultūros ir teatro studiją. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatė, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė. Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja. 1988 m. pagal rašytojos scenarijų sukurtas kino filmas „Žolės šaknys“ (rež. G. Lukšas). 2002 m. apysakų rinkinys „Stebuklinga patvorių žolė“ išverstas į ispanų kalbą ir išleistas Madride. Rašė savaitraščiui „Karštas komentaras“, kuriame turėjo savo skyrelį.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1979 m.
Gimė 1952 06 07 Pageležiuose, Ukmergės rajone.
1969–1974 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1979–1989 m. gyveno Drohobyče (Дрогобич) Ukrainoje, ten dirbo archyve, rašė ir spausdino poeziją. Nuo 1990 m. dirbo žurnalistinį darbą: buvo „Respublikos“ redakcijos skyriaus redaktorė, reporterė, „Lietuvos žinių“ spec. korespondentė, rašė kultūros, socialinių probelmų, medicinos, teisėtvarkos temomis, vėliau dirbo „Laiko balso“, „Veido“ redakcijose. Eilėraščių publikavo „Poezijos pavasario“ almanachuose, įvairiose rinktinėse, romanus garsinėmis knygomis išleido Lietuvos aklųjų biblioteka.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.
Islandiškų literatūrinių vėjų į festivalį įneš poetas Anton Helgi Jónsson. Stokholmo universitete filosofiją ir literatūrą studijavęs A. Helgi Jónsson yra parašęs aštuonis poezijos rinkinius, romaną ir ne vieną teatro bei radijo pjesę. Poetui būdingas humoristiškas, o kartais net ironiškas žvilgsnis į save ir pasaulį. Šio poeto, kaip vieno iškiliausių islandiškosios poezijos atstovų, eilės buvo įtrauktos ir į 2016 m. lietuvių kalba išleistą poezijos rinktinę „7 islandų poetai“.
Gimė 1956 02 27 Kazachstane.
1974 m. baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija). 1979 m. Vilniaus universitete įgijo žurnalisto specialybę. 1979–1989 m. dirbo „Panevėžio tiesos“ korespondente, vadovavo Panevėžio krašto rašytojų susivienijimui, miesto Kūrybinių darbuotojų klubui. 1989–1992 m. įsteigė ir leido Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalą „Senvagė“. 1990–1992 m. buvo „Lietuvos ryto“ korespondentė, laikraščio „Aukštaitijos rytas“ įkūrėja. 1992–2001 m. įkūrė regioninį dienraštį „Panevėžio rytas“ ir dirbo jo vyriausiąja redaktore. 2007–2009 m. LRT radijo laidos „Kultūros savaitė“ komentatorė. 2010–2011 m. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovo pavaduotoja rinkodarai. Nuo 2006 m. delfi.lt, bernardinai.lt, lrytas.lt, kitų internetinių dienraščių bendradarbė, laisvai samdoma publicistė, redaktorė, rašytoja, dramaturgė, poetė. Nuo 2013 m. atgaivinto Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ redaktorė. Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narė.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2005 m.
Gimė 1959 10 5 Lenkijoje, Seinų apskrityje.
1978 m. įstojo į Vilniaus universitetą, ten baigė žurnalistikos studijas. Dirbo Lenkijoje Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuvių tautinės mažumos leidinyje „Aušra“, ėjo atstovės spaudai padėjėjos pareigas Suvalkų savivaldybėje. Nuo 1985 m. gyvena Lietuvoje. Septynerius metus buvo žurnalo „Šeima“ vyriausioji redaktorė, 2002–2003 m. rengė žurnalą „Šeima ir pasaulis“, buvo jo vyriausioji redaktorė. 2003 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretore, o nuo 2003 m. pab. iki šiol dirba sąjungos pirmininko pavaduotoja. Pirmieji rašytojos apsakymai pasirodė 1986 m. „Pergalės“ žurnale (dabar „Metai“). Prozos, poezijos, publicistikos bei eseistikos publikuoja įvairiuose kultūros leidiniuose. Apsakymų yra išversta į anglų, prancūzų, baltarusių, vokiečių, rusų, ukrainų, lenkų, gruzinų, kroatų, slovėnų, slovakų ir ispanų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1994 m.
Gimė 1957 06 18 Kupiškyje.
1975 m. baigė Druskininkų I-ąją vidurinę mokyklą, 1980 m. – anglų kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. 1981–1990 m. dirbo Užsienio literatūros knygyne Vilniuje, 1990–1998 m. – savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, 1998–2000 m. – „Laisvosios Europos radijuje“ Prahoje. Šiuo metu – laisvai samdomas vertėjas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2012 m.
Gimė 1953 11 26 Vilniuje.
1971–1976 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1976–1993 m. dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje, 1993–1995 m. vedė kultūros laidas „Baltijos TV“. Nuo 1995 m. dirbo kaip laisvas autorius ir vertėjas. Nuo 2011 m. balandžio mėn. – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. Lietuvių PEN centro narys. Nuo 2000 m. yra poezijos festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tarybos pirmininko pavaduotojas. Išvertęs poezijos iš vokiečių, latvių, rusų kalbų. Jo paties poezija yra išversta į anglų, armėnų, gruzinų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, latvių, norvegų, lenkų, rusų, slovėnų, kroatų, švedų ir kitas kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1981 m.
