Eidrigevičius Stasys

Gimė 1949 m. liepos 24 d. Mediniškiuose, Smilgių valsčius, Panevėžio apskr. Vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius. Kūryba: Nutapė paveikslų, sukūrė grafikos kūrinių (ekslibrisų, plakatų, miniatiūrų, knygų viršelių). Iliustravo apie 40 knygų, daugiausia vaikams:
  • Vytautė Žilinskaitė. Robotas ir peteliškė, 1978 m.
  • Z. Batko. Atgalios. Z powrotem, (išleista Varšuvoje), 1985 m.
  • E. T. A. Hofmanas. Aukso puodas ir kitos istorijos, 1985 m.
  • Šarlis Pero. Batuotas katinas (C. Perrault. Le Chat botté 1990 m., Ciurichas)
  • A. Ramachanderis. Mažoji kiaulytė (Little Pig. 1992 m., Londonas)
  • K. Baumanas. Alkanasis (The Hungry One, 1993 m., Ciurichas ir Niujorkas).
Varšuvos teatre „Studio“ pastatė spektaklį „Baltas briedis“ (1993 m.). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas („Kelias“ 1992 m., „Šulinys“ 1993 m., „Ratai“ 1995 m., „Erotikos“ 1997 m., „Lietus“ 2000 m.). 1991 rugsėjo 2 d. Čekoslovakijos paštas, ryšium su Bratislavos iliustracijų vaikams bienale, išleido pašto ženklą su Stasio Eidrigevičiau paveikslo „Pinokis“ reprodukcija. Sukūrė unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Kūrybos pagrindiniai motyvai – žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, susimąstymas. Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai, realybės motyvams suteikiama metafiziškumo. Ryškūs gimtinės prisiminimai, vaikystės įspūdžiai, Lietuvos kaimo etnografinės realijos. Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų. 2008 m. St. Eidrigevičius buvo įamžintas šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje: buvo paprašytas palikti joje metalinį rankos įspaudą. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Jacquesas Debsas apie dailininką sukūrė vaidybinį filmą. Įvertinimai:
  • 1973, 1975 m., 1979 m. Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai
  • 1986 m. Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas
  • 1989 m. Tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) Didysis prizas
  • 1994 m. Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis
  • 1999 m. Lenkų plakato bienalės Katovicuose aukso medalis
  • 2000 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
  • 2001 m. Lietuvos nacionalinė premija

Gudmonaitė Ieva

Ieva Gudmonaitė (g. 1990) – poetė, prozininkė, rašo esė, fotografuoja ir tapo. Baigė Vilniaus Šv. Kristoforo gimnaziją, J. Vienožinskio dailės mokyklą. Studijuoja tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Būna ant cerkvių, kongresų rūmų stogų ir kitur. Kūryba publikuota "Šiaurės Atėnuose", "Naujojoje Romuvoje","Literatūroje ir mene", ant apleistos kavinės "Provincija" (kuri yra Palangoje) langų ir šen bei ten. Kelis kartus yra tapusi „Poezijos pavasario jaunųjų poezijos skaitymų“ , „Jaunųjų filologų konkurso“ laureate, laimėjusi Algimanto Baltakio premiją. Dainuoja kur papuola, kai pamato pianiną – groja. Sako, kad avangardą. Kartais eina pasivaikščioti po miestą, ilgai užtrunka. Naktį Vilniuj pasirausia po plytelėmis. „Svarbu viską išardyti, arba ieškoti suirusių. Pastatų, formų, taškų. Jei jau vieną kartą pamatei, tai visuomet ieškosi ir radęs žiūrėsi žiūrėsi. Kol apleistumas ir skylės apgaubs iš vidaus. Tuomet viską matysi taip aiškiai, kad pradėsi kone griūti į save, o griūtis niekada nesibaigs". (Ieva Gudmonaitė)

Latakas Gvidas

Gimė 1972 06 01 Telšiuose. Nuo 1998 m. gyvena Kaune. 1990-1995 m. Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje įgijo juvelyro specialybę, vėliau 2003 m. baigė tapybos bakalauro, o 2006 m. tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete. Nuo 1997 m. aktyviai dalyvauja meno parodose. Poeziją pradėjo kurti 1998 m., ją publikavo kultūrinėje spaudoje („Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“). Dirba pedagoginį darbą, parodose dalyvauja nuo 1997 m. Šiuo metu dėsto tapybą vaikams ir suaugusiems Kauno tautinės kultūros centre. Nuo 2009 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2013 m.