Gimė 1966 02 19 Marijampolėje.
Baigė S. Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, 1987 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetų Džiazo katedrą. 1990–1994 m. dirbo Klaipėdos radijuje, televizijoje, nuo 1994 m. yra dienraščio „Klaipėda“ literatūrinio leidinio „Gintaro lašai“ sudarytojas. Nuo 2008 m. Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas. Groja bosine gitara ir dainuoja bliuzroko grupėje „Kontrabanda“, anksčiau džiazroko grupėje „Rokfeleriai“. Su jomis išleidęs šešis albumus. Gyvena ir dirba Klaipėdoje. Eilėraščių išversta į anglų, vokiečių, švedų, olandų, korėjiečių, suomių, lenkų, latvių, estų, rusų ir kitas kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – 1995 m.
Gimė 1973 03 26 Molėtuose.
1991–1997 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją. 1996–1999 m. dirbo dienraščio „Respublika“ šeštadienio priedo vyrams „Julius“ reporteriu, 1999–2000 m. šio priedo redaktorius. 2000–2001 m. bendradarbiavo Lietuvos nacionalinės televizijos (LRT) kultūrinėse laidose (kultūros laidų redakcijos žurnalistas, režisierius). Bendradarbiauja su didžiausiu Lenkijos dienraščiu „Gazeta Wyborcza“, kur rašo įvairios tematikos esė. 1998 m. debiutavo kaip dramaturgas. Režisuoja filmus ir rašo filmų scenarijus. Autoriaus kūryba versta į lenkų, vokiečių, slovėnų, prancūzų, rusų, baltarusių, italų, anglų ir kitas kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1998 m.
Gimė 1940 10 24 Panevėžyje.
Baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Aušros“ pagrindinė mokykla), mokėsi Juozo Miltinio dramos teatro studijoje. Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lituanistiką. Dirbo mokytoja Žaslių, Panevėžio J. Balčikonio, Kauno ir kitose vidurinėse mokyklose. Taip pat dirbo Kauno menininkų namuose renginių organizatore, Petro Cvirkos memorialiniame muziejuje, žurnaliste Panevėžio, Kauno, Vilniaus laikraščių redakcijose, Kauno medicinos universiteto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) laikraščio redaktore. 1990–1997 m. kartu su vyru buvo įsteigusi individualią leidybos įmonę „Akcentai“, kuri leido savaitraščius „Akcentai“, „Atšvaitai“, įvairius mėnesinius priedus, pažintinio šviečiamojo pobūdžio knygas. Rašyti pradėjo vidurinėje mokykloje. Spaudoje publikavusi eilėraščių, apsakymų, recenzijų, kritikos straipsnių, eseistinių, publicistinių rašinių apie iškiliausius kultūros, mokslo žmones. Jurgio Buitkaus literatūrinės premijos steigėja.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2002 m.
Gimė 1973 02 02 Vilniuje.
1995 m. redagavo žurnalą „Jaunimo gretos“, 1996–2001 m., 2008 m. dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Bendradarbiavo su Vilniaus mokytojų namais rengiant literatūros skaitymus, buvo vienas „Literatūrinės sostinės žiemos“ festivalio (2001–2004 m.) organizatorių, almanacho sudarytojas. 2002 m. su Dariumi Pocevičiumi įkūrė svetainę tekstai.lt ir buvo vienas jos administratorių. Nuo 2010 m. dirba mėnraščio „Metai“ redakcijoje. Nuolat organizuoja literatūros skaitymus. Surengęs vizualiosios poezijos parodų. Fotografuoja, filmuoja kultūros renginius, kuria svetainę Tekstai TV. Kūrybos publikuota almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, įtraukta į įvairias rinktines; išversta į anglų, latvių, rusų, lenkų, baltarusių, slovėnų, portugalų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1995 m.
1948 05 10 Pumpučiai, Šiaulių rajonas – 2018 07 14 Klaipėda
1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą, nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1967–1971 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Pataisos darbų įstaigų valdyboje, „Minties“ leidykloje, LSSR kultūros ministerijoje. Atgimimo metais su kitais įsteigė „Sietyną“ – kultūros ir teatro studiją. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatė, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė. Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja. 1988 m. pagal rašytojos scenarijų sukurtas kino filmas „Žolės šaknys“ (rež. G. Lukšas). 2002 m. apysakų rinkinys „Stebuklinga patvorių žolė“ išverstas į ispanų kalbą ir išleistas Madride. Rašė savaitraščiui „Karštas komentaras“, kuriame turėjo savo skyrelį.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1979 m.
Gimė 1952 06 07 Pageležiuose, Ukmergės rajone.
1969–1974 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1979–1989 m. gyveno Drohobyče (Дрогобич) Ukrainoje, ten dirbo archyve, rašė ir spausdino poeziją. Nuo 1990 m. dirbo žurnalistinį darbą: buvo „Respublikos“ redakcijos skyriaus redaktorė, reporterė, „Lietuvos žinių“ spec. korespondentė, rašė kultūros, socialinių probelmų, medicinos, teisėtvarkos temomis, vėliau dirbo „Laiko balso“, „Veido“ redakcijose. Eilėraščių publikavo „Poezijos pavasario“ almanachuose, įvairiose rinktinėse, romanus garsinėmis knygomis išleido Lietuvos aklųjų biblioteka.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.
Gimė 1956 02 27 Kazachstane.
1974 m. baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija). 1979 m. Vilniaus universitete įgijo žurnalisto specialybę. 1979–1989 m. dirbo „Panevėžio tiesos“ korespondente, vadovavo Panevėžio krašto rašytojų susivienijimui, miesto Kūrybinių darbuotojų klubui. 1989–1992 m. įsteigė ir leido Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalą „Senvagė“. 1990–1992 m. buvo „Lietuvos ryto“ korespondentė, laikraščio „Aukštaitijos rytas“ įkūrėja. 1992–2001 m. įkūrė regioninį dienraštį „Panevėžio rytas“ ir dirbo jo vyriausiąja redaktore. 2007–2009 m. LRT radijo laidos „Kultūros savaitė“ komentatorė. 2010–2011 m. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovo pavaduotoja rinkodarai. Nuo 2006 m. delfi.lt, bernardinai.lt, lrytas.lt, kitų internetinių dienraščių bendradarbė, laisvai samdoma publicistė, redaktorė, rašytoja, dramaturgė, poetė. Nuo 2013 m. atgaivinto Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ redaktorė. Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narė.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2005 m.
Gimė 1953 06 13 Prienuose.
1971–1975 m. studijavo Kauno kūno kultūros institute (dabar Lietuvos sporto universitetas). 1975– 1976 m. dirbo Kauno vaikų sporto mokykloje sportinės gimnastikos treneriu, paskui trumpą laiką Turistų klubo instruktoriumi ir Greitosios pagalbos sanitaru. 1977–1980 m. dirbo Literatūros muziejuje vyriausiojo mokslinio bendradarbio pareigose, o 1981–1989 m. Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto katilinėje chemijos laborantu. Nuo 1989 m. pradėjo dirbti „Nemuno“ žurnalo skyriaus redaktoriumi, o žurnalui tapus savaitraščiu iki pat 2012 metų darbavosi jame vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Šiuo metu yra profesionalus rašytojas. D. Kajoko kūryba įvertinta daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, išversta į bemaž dvi dešimtis pasaulio kalbų, įtraukta į moksleivių ir studentų mokslo programas, cituojama moksliniuose straipsniuose, apie poeziją, eseistiką ir romanus rašomi magistro darbai. Rašytojas dalyvavo kūrybos skaitymuose Lenkijoje, Ukrainoje, Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Gruzijoje, Liuksemburge, JAV. Išvertė ne vienos šalies poezijos ir prozos kūrinių, filosofinių tekstų, kai kurie vertimai išleisti atskiromis knygomis. Yra sudaręs bei redagavęs virš dvidešimties kitų autorių knygų.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1985 m.
Gimė 1944 04 28 Kybartuose, Vilkaviškio rajone.
1973 m. baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, 1978 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę. 1973–1975 m. Kėdainių rajono laikraščio „Tarybinis kelias“ korektorius, korespondentas, 1975–1977 m. – Kėdainių biochemijos gamyklos direktoriaus padėjėjas, 1977–1978 m. – Jurbarko tarpkolūkinės statybos organizacijos pirmininko pavaduotojas, 1978–1980 m. – LKP Kėdainių rajono komiteto instruktorius, 1980–1984 m. – Kėdainių rajono laikraščio „Tarybinis kelias“ redaktoriaus pavaduotojas. 1984–2008 m. – Panevėžio rajono laikraščio „Tėvynė“ vyriausiasis redaktorius. 1990 m. įsteigė leidyklą „Tėvynė“.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1982 m.
