Gimė 1973 02 02 Vilniuje.
1995 m. redagavo žurnalą „Jaunimo gretos“, 1996–2001 m., 2008 m. dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Bendradarbiavo su Vilniaus mokytojų namais rengiant literatūros skaitymus, buvo vienas „Literatūrinės sostinės žiemos“ festivalio (2001–2004 m.) organizatorių, almanacho sudarytojas. 2002 m. su Dariumi Pocevičiumi įkūrė svetainę tekstai.lt ir buvo vienas jos administratorių. Nuo 2010 m. dirba mėnraščio „Metai“ redakcijoje. Nuolat organizuoja literatūros skaitymus. Surengęs vizualiosios poezijos parodų. Fotografuoja, filmuoja kultūros renginius, kuria svetainę Tekstai TV. Kūrybos publikuota almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, įtraukta į įvairias rinktines; išversta į anglų, latvių, rusų, lenkų, baltarusių, slovėnų, portugalų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1995 m.
Gimė 1957 06 18 Kupiškyje.
1975 m. baigė Druskininkų I-ąją vidurinę mokyklą, 1980 m. – anglų kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. 1981–1990 m. dirbo Užsienio literatūros knygyne Vilniuje, 1990–1998 m. – savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, 1998–2000 m. – „Laisvosios Europos radijuje“ Prahoje. Šiuo metu – laisvai samdomas vertėjas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2012 m.
Gimė 1953 11 26 Vilniuje.
1971–1976 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1976–1993 m. dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje, 1993–1995 m. vedė kultūros laidas „Baltijos TV“. Nuo 1995 m. dirbo kaip laisvas autorius ir vertėjas. Nuo 2011 m. balandžio mėn. – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. Lietuvių PEN centro narys. Nuo 2000 m. yra poezijos festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tarybos pirmininko pavaduotojas. Išvertęs poezijos iš vokiečių, latvių, rusų kalbų. Jo paties poezija yra išversta į anglų, armėnų, gruzinų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, latvių, norvegų, lenkų, rusų, slovėnų, kroatų, švedų ir kitas kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1981 m.
Gimė 1955 10 31 Utenoje.
Augo Juknėnų kaime. Baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Rapolo Šaltenio progimnazija). Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Utenos centrinėje bibliotekoje, Utenos rajono Kultūros skyriuje, Kultūros namuose, nuo 1991 m. – Utenos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja. Jos kūrybos įtraukta į įvairius rinkinius („Po Aukštaitijos pilnatim“, „Taip tyliai tyliai“, „Širdies melodija tyli“, „Atokios stotys“ ir kt.), rusų poezijos vertimų paskelbta almanachuose „Birželio sodai“, „Rytai“, vengrų, lenkų poezijos vertimų – almanache „Verdenė“, baltarusių, lenkų, ukrainų poezijos vertimų – almanache „Karalių delnuose“. Autorės eilėraščių išversta į vengrų kalbą ir publikuota Vengrijoje poezijos rinkiniuose, almanachuose ir žurnaluose.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2003 m.
Gimė 1972 08 03 Vilniuje.
Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, Leipcigo (Leipzig) universitete – vokiečių ir lyginamąją literatūras. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją „Tremties tema Johanneso Bobrowskio ir Alfonso Nykos-Niliūno lyrikoje“ Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje, radijuje, dėstytoju ir mokslo darbuotoju keliuose Lietuvos universitetuose ir institutuose. Nuo 1999 m. laisvas rašytojas ir vertėjas, verčia, rašo kritiką ir publicistiką, dėsto literatūrą ir kūrybinį rašymą.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.
Gimė 1946 06 25 Pensilvanijoje (Pennsylvania), JAV.
1970 m. baigė Pensilvanijos universitetą, įgijo anglų literatūros studijų bakalauro laipsnį, 1973 m. – Indianos universitetą (įgijo anglų literatūros studijų magistro laipsnį). 1974–1978 m. gyveno Rio de Žaneire (Rio de Janeiro), dirbo mokytoju, vertėjavo. Vėliau grįžo į Pensilvaniją, dėstė miškininkystę ir anglų kalbą. Yra dirbęs įvairiausių darbų, tarp jų laikraščių išnešiotoju, gidu, plieno fabriko, knygyno darbuotoju ir kitur. Įkūręs leidyklą „Pine Press“. Pirmą kartą Lietuvoje apsilankė 1996 m. Nuo 1998 m. gyvena Vilniuje. Dėstė anglų literatūrą bei vertimo teoriją Vilniaus universitete ir Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Pagrindinės veiklos ir tyrimų sritys: poezija, anglų literatūra, vertimas ir vertimo teorija.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2002 m.
Filosofas, žurnalistas, vertėjas Andrius Konickis gimė 1956 m. kovo 14 d. Vilniuje. Baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Maskvos universitetą ir ten 1989 m. baigė filosofijos studijas.
Po studijų baigimo įsidarbino tuometiniame Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. 1996 m. VDU apgynė humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro disertaciją „Oskaro Milašiaus filosofinės idėjos". Tais pačiais metais šios idėjos išleistos atskiru leidiniu „...vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj", kurioje šalia rašytojo filosofinės kūrybos analizuojama jo poezija, grožinė proza, dramos veikalai, korespondencija.
Nuo 2000 m. Andrius Konickis - kultūros žurnalo „Naujoji Romuva" vyriausiasis redaktorius. Tų pačių leidėjų 2009 m. pradėtas leisti ir naujas kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Pašvaistė".
Reiškiasi Andrius Konickis ir kaip vertėjas. Iš lenkų kalbos išvertė Herbačiausko J.A. „Lietuvos atgimimas lenkiškosios idėjos atžvilgiu" (2001), Legutko R. „Tolerancija: mintys apie griežtą valstybę, prigimtinę teisę, meilę ir sąžinę" (2006), Plasseraud Y. „Mažumos: tautinių ir etninių mažumų studijų įvadas" (2006). Jis yra taip pat ir grožinės bei mokslinės literatūros vertėjas iš anglų, prancūzų bei rusų kalbų.
2006 m. išleido filosofinių etiudų knygą „Pirmiausia nubusti...". Kultūrologinių, filosofinių, literatūrinių darbų paskelbė žurnaluose „Metai", „Naujoji Romuva", „Kultūros barai", „Vilnius", laikraštyje „Literatūra ir menas", Rokiškio krašto kultūros žurnale „Prie Nemunėlio".
Kaip ir priklausytų „Naujosios Romuvos" vyriausiajam redaktoriui, tęsia Juozo Keliuočio idėjas, aktyviai dalyvauja šio žymaus žmogaus atminimo įamžinimo renginiuose, rengia pranešimus mokslinėms konferencijoms. Andrius Konickis ir tapo pirmuoju 2007-ųjų metų Literatūrinės Juozo Keliuočio vardo premijos, įsteigtos Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro, laureatu.
Gimė 1947 01 13 Alytuje, mirė 2002 12 13 Vilniuje.
Vilniaus universitete studijavo germanistiką, dirbo įvairiose redakcijose. Pirmoji publikacija pasirodė 1968 m. Nepriklausomybės metais "Lietuvos aido", "Valstiečių laikraščio" eseistas, vėliau "Šiaurės Atėnų" bendradarbis. J. Kunčino kūryba yra versta į rusų, vokiečių, švedų, estų, lenkų, latvių kalbas.
Nuo 1989 m. – LRS narys. Nuo 1995 m. – PEN centro narys.
