ABCDEGIJKLMNOPRSTUVZČŠŽ
PRIZININKAI LAUREATAI VISI DALYVIAI
201820162014201220102009
200820072006200520042000
19991998ziema

Drungytė Erika

Gimė 1971 01 27 Kaune. Klaipėdos universitete studijavo lietuvių filologiją ir režisūrą. 1996–2002 m. doktorantūros studijų Vytauto Didžiojo universitete metu dirbo lektore, 2002 m. apsigynė daktaro disertaciją. Įvairių kultūros renginių organizatorė, projektų dalyvė. Įskaitė lietuvių poetų eilėraščių nacionalinio Lietuvos radijo laidose „Vidurnakčio lyrika“, 1995–1996 m. laidų „Literatūros akiračiai“ vedėja. 1998 m. – lietuvių literatūros lektorė Latvijos universitete. Nuo 2002 m. „Poetinio Druskininkų rudens“ ekspertų tarybos narė. Nuo 2010 m. Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.

Eidrigevičius Stasys

Gimė 1949 m. liepos 24 d. Mediniškiuose, Smilgių valsčius, Panevėžio apskr. Vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius. Kūryba: Nutapė paveikslų, sukūrė grafikos kūrinių (ekslibrisų, plakatų, miniatiūrų, knygų viršelių). Iliustravo apie 40 knygų, daugiausia vaikams:
  • Vytautė Žilinskaitė. Robotas ir peteliškė, 1978 m.
  • Z. Batko. Atgalios. Z powrotem, (išleista Varšuvoje), 1985 m.
  • E. T. A. Hofmanas. Aukso puodas ir kitos istorijos, 1985 m.
  • Šarlis Pero. Batuotas katinas (C. Perrault. Le Chat botté 1990 m., Ciurichas)
  • A. Ramachanderis. Mažoji kiaulytė (Little Pig. 1992 m., Londonas)
  • K. Baumanas. Alkanasis (The Hungry One, 1993 m., Ciurichas ir Niujorkas).
Varšuvos teatre „Studio“ pastatė spektaklį „Baltas briedis“ (1993 m.). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas („Kelias“ 1992 m., „Šulinys“ 1993 m., „Ratai“ 1995 m., „Erotikos“ 1997 m., „Lietus“ 2000 m.). 1991 rugsėjo 2 d. Čekoslovakijos paštas, ryšium su Bratislavos iliustracijų vaikams bienale, išleido pašto ženklą su Stasio Eidrigevičiau paveikslo „Pinokis“ reprodukcija. Sukūrė unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Kūrybos pagrindiniai motyvai – žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, susimąstymas. Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai, realybės motyvams suteikiama metafiziškumo. Ryškūs gimtinės prisiminimai, vaikystės įspūdžiai, Lietuvos kaimo etnografinės realijos. Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų. 2008 m. St. Eidrigevičius buvo įamžintas šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje: buvo paprašytas palikti joje metalinį rankos įspaudą. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Jacquesas Debsas apie dailininką sukūrė vaidybinį filmą. Įvertinimai:
  • 1973, 1975 m., 1979 m. Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai
  • 1986 m. Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas
  • 1989 m. Tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) Didysis prizas
  • 1994 m. Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis
  • 1999 m. Lenkų plakato bienalės Katovicuose aukso medalis
  • 2000 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
  • 2001 m. Lietuvos nacionalinė premija

Katinas Alvydas

Gimė 1960 01 29 Utenoje. 1978 m. baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą, 1982 m. – Vilniaus universitete lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Nuo 1982 m. dirbo Utenos r. Leliūnų vid. mokyklos užklasinio auklėjimo darbo organizatoriumi. 1987–1988 m – Utenos rajono LDT VK Kultūros skyriaus vedėju, 1989–1990 m. – LKP Utenos RK Ideologijos skyriaus vedėju. 1995–1997 m. – Utenos apskrities administracijos kalbos tvarkytoju ir atstovu spaudai, 2000–2001 m. – Utenos jaunimo mokyklos direktoriumi. 2001 m. paskirtas Utenos r. savivaldybės mero pavaduotoju, 2003 m. išrinktas Utenos rajono savivaldybės meru. Šias pareigas eina iki šiol. Kartu su LRS rekonstravo A. ir M. Miškinių sodybą bei įsteigė A. Miškinio literatūrinę premiją; parėmė daugelio Utenos krašto bei iš Utenos krašto kilusių poetų kūrybos leidybą; nuolatinis „Poezijos pavasario“ ir „Panevėžio literatūrinės žiemos“ rėmėjas.

Marčėnas Aidas

Gimė 1960 09 24 Kaune. Nuo 1964 m. gyvena Vilniuje. Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar Mikalojaus Daukšos), vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje. Jaunystėje yra dirbęs įvairiausių darbų: nuo apšvietėjo teatruose, kūriko botanikos sode, knygų pakuotojo iki karves į Aziją gabenančių prekinių traukinių palydovo. Periodikoje yra bendradarbiavęs kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ yra paskelbęs daug eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius, reiškinius. Lietuvių poezijoje atgaivino soneto žanrą. Debiutavo 1985 m. eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Kūrybos publikuota „Poezijos pavasario“, „Poetinio Druskininkų rudens“ ir kituose almanachuose, rinktinėse, antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.

Marcinkevičiūtė-Patackienė Tautvyda

Gimė 1955 07 31 Kaune. 1979 m. Vilniaus universitete baigė anglų kalbą ir literatūrą. Po studijų baigimo 10 metų dirbo gide Kauno Kelionių ir ekskursijų biure. 1978 m. „Nemuno“ žurnale pasirodė jos pirmoji eilėraščių publikacija, o 1984 m. debiutavo su poezijos knyga „Gyvybės graužatis“. Eilėraščių, išverstų į anglų kalbą, publikuota JAV žurnaluose „Nimrod“ ir „Northwest Review“, „The Drunken Boat“ ir „The Dirty Goat“ bei „The Literary Review“. Poetės kūrybos išversta į anglų, vokiečių, rusų, bulgarų, latvių, gruzinų, italų, portugalų, japonų ir kitas kalbas. Yra paskelbusi amerikiečių poečių Edna St. Vincent Millay, Sylvia Plath, Anne Sexton, Julie Kane, Harvey Hix ir kitų autorių eilėraščių vertimų. 2014 m. teatro projektui „Dramų stalčius“ išvertė Christopher Marlowe pjesę „Tragiškoji daktaro Fausto istorija“, 2015 metais tam pačiam projektui išvertė W. Shakespeare pjesę „Kaip jums patinka“. Šiuo metu baigia versti W. Shakespeare pjesę „Žiemos pasakos“, o po jos ketina dirbti prie W. Shakespeare „Viskas gerai, kas gerai baigiasi“. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1991 m.

Norvilas Gytis

Gimė 1976 12 24 Jonavoje. Baigė Jonavos 5-ąją vidurinę mokyklą (dabar Jonavos Justino Vareikio progimnazija). 1999 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, studijavo istorijos teoriją ir kultūros istoriją. Dirbo Lietuvos ypatingajame archyve. 2011–2014 m. kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ atsakingasis sekretorius, nuo 2014 m. – vyriausiasis redaktorius. Poezija versta į anglų, bulgarų, rusų, latvių, lenkų, gruzinų, vokiečių, ukrainiečių, kroatų, baltarusių kalbas. Verčia poeziją ir prozą iš vokiečių, rusų kalbų. Yra išvertęs tuvių šamanistinių tekstų, senovės indėnų poezijos bei moderniosios austrų bei vokiečių poezijos, prozos. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.

Patackas Gintaras

Gimė 1951 07 18 Kaune. 1973 m. baigė Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas), įgijo inžinieriaus-statybininko specialybę. Respublikinėje spaudoje (žurnale „Nemunas“) debiutavo 1972 m., o po ketverių metų išėjo jo pirmoji poezijos knyga „Atleisk už audrą“. Tai buvo vienas stipriausių literatūrinių debiutų. Verčia poeziją (I. Bunino, D. Samoilovo, A. Gemanovo, N. Gumiliovo). Jo paties poezija versta į rusų, latvių, ukrainiečių, norvegų, serbų-chorvatų, gruzinų, vengrų kalbas, skelbta užsienio antologijose ir žurnaluose. Gyvena Kaune. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1987 m.

Petrošius Donatas

Gimė 1978 11 28 Bijotuose, Šilalės rajone. 2005 m. baigė literatūrologijos magistrantūrą Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Dirbo žurnalistu įvairiuose leidiniuose. 2011–2014 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys ir tarptautinių programų koordinatorius. Pirmieji eilėraščiai spaudoje pasirodė 2001 m., kūrybos publikuoja įvairiuose rinkiniuose, almanachuose („Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Žiemos žodžiai“, „Žiema ir mirtis“, „Žosmė“, „Literatūrinės Vilniaus slinktys“, „Magnus Ducatus Poesis“ ir kt.). Yra vertęs anglų, baltarusių, ukrainiečių poezijos, iš rusų kalbos – latvių, gruzinų poezijos. Dalyvavo literatūros festivaliuose Geteborge, Punske, Ventspilyje, Rygoje, Londone, Jelgavoje, Minske, Sankt Peterburge, Maskvoje. Eilėraščiai versti į anglų, latvių, rusų, švedų, lenkų, katalonų, vokiečių, rumunų, baltarusių, ukrainų, gruzinų, bulgarų kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.