ABCDEGIJKLMNOPRSTUVZČŠŽ
PRIZININKAI LAUREATAI VISI DALYVIAI
201820162014201220102009
200820072006200520042000
19991998ziema

Asovskis Vitalijus

Gimė 1952 06 22 Kaliningrade, Rusijoje. Nuo 1959 m. gyvena Vilniuje. 1970 m. baigė Vilniaus 3-ąją (dabar Senamiesčio) vidurinę mokyklą, 1978 m. – rusų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1970–1997 m. laikotarpiu dirbo kultūrizmo treneriu, ruošė sportininkus, organizavo sporto klubus, varžybas. 1977–1987 m. dirbo „Žalgirio“ draugijos instruktoriumi, atletinės gimnastikos treneriu. Nuo 1975 iki 2012 m. bendradarbiavo su įvairiais laikraščiais, žurnalais, radijo, televizijos, interneto portalų redakcijomis. 1987–2013 m. žurnalo „Вильнюс“ bendradarbis, redaktorius. 2000–2009 m. Lietuvos rusų dramos teatro literatūros skyriaus vedėjas. Kūrybą spaudoje pradėjo skelbti 1975 m. Rašo rusų kalba. Kūrybos publikavęs žurnaluose „Дружба народов“, „Знамя“, „Континент“, „Вильнюс“, „Литературная Грузия“, „Неман“, „Северная Аврора“, „Смена“, „Metai“, antologijoje „Лучшие стихотворения 1990 года“ (Rusija), chrestomatijoje „Русская литература в Литве ХIV–XX вв.“ ir kitur. Jo kūrinių išversta į lietuvių, anglų, lenkų ir kitas kalbas. Į rusų kalbą išvertęs J. Aisčio, B. Brazdžionio, V. Braziūno, A. Bukonto, A. Grybausko, A. A. Jonyno, D. Kajoko, J. Kunčino, Cz. Miłoszo, A. Miškinio, G. Patacko, K. Platelio, T. Venclovos ir kitų autorių poezijos. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1992 m.

Bakas Vainius

Gimė 1989 05 09 Ukmergėje. 2008 m. Baigė Ukmergės „Šilo“ vidurinę mokyklą, o pirmąją poezijos knygą išleido dar besimokydamas (2003 m.). 2012 m. baigė Vilniaus universiteto lietuvių filologijos bakalauro studijas, o 2014 m. – Vilniaus universiteto Literatūros antropologijos ir kultūros magistro studijas, gavo literatūrologijos magistro laipsnį. Dirbo „Literatūros ir meno“ kalbos redaktoriumi, o šiuo metu įvairiose leidyklos dirba kalbos redaktoriumi bei korektoriumi. Kūrybą, literatūros ir kino recenzijas, publicistinius straipsnius publikuoja įvairioje periodinėje spaudoje (savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“), kultūros leidiniuose („Naujoji Romuva“, „Metai“, „Krantai“, „Gintaro lašai“), Ukmergės krašto laikraštyje „Gimtoji žemė“, Jonavos rajono laikraštyje „Alio Jonava“, kultūriniame jaunimo žurnale „Pašvaistė“, internetinėje svetainėje bernardinai.lt. Publikuojasi almanachuose („Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Literatūrinės Vilniaus slinktys“, „Eskizai“, „Ties Vilkmerge“ ir kituose). Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2012 m.

Balbierius Alis

Gimė 1954 10 01 Šlepščiuose, Biržų rajone. 1973 m. baigė vidurinę mokyklą Biržuose, studijavo biologiją Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). 1978–1981 m. dirbo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus moksliniu bendradarbiu Ventės rage, Valstybiniame gamtos apsaugos komitete. 1982–1992 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa" korespondentas, „Viltis" skyriaus redaktorius. 1992–1993 m. savaitraščio „Literatūra ir menas" skyriaus redaktorius. 1993–1996 m. laikraščių „Valstiečių laikraštis“, „Vilniaus tribūna“, „Gimtasis kraštas“ korespondentas ir redaktorius. Fotografas. Surengė per 30 personalinių fotografijos parodų, dalyvavo tarptautiniuose pleneruose ir grupinėse parodose. Priklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Lietuvos ornitologų draugijai, yra Gamtos fotografijos fondo pirmininkas. Spaudoje paskelbęs nemažai straipsnių gamtosaugos, kultūros, fotografijos temomis. Aktyviai dalyvauja Lietuvos žaliųjų judėjime. Poezijos skelbęs almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Žiemos žodžiai“, „Žiema ir mirtis“, poezijos rinktinėse. Gyvena ir kuria Biržuose. Domisi Tolimųjų Rytų kultūra, dažnai keliauja po Indiją. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1990 m.

Baranova Jūratė

Gimė 1955 12 15 Biržuose. Baigė Vilniaus 31-ąją (dabar Tuskulėnų) vidurinę mokyklą. 1972–1978 m. studijavo psichologiją-filosofiją Vilniaus universitete. Humanitarinių mokslų daktarė – 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“. 1980–1984 m. Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos katedros aspirantė. Nuo 1984 m. pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas): 1984–1988 m. buvo Politologijos katedros asistentė, 1988–1990 m. Filosofijos katedros asistentė, 1990–2003 m. Filosofijos katedros docentė, nuo 2003 m. Filosofijos katedros profesorė. Aukštosiose mokyklose dėsto moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją. Daugelio vadovėlių autorė. Publikavo kritinių straipsnių, eseistikos kultūros periodiniuose leidiniuose „Kultūros barai“, „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“, kt. Žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redakcijų kolegijų narė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Socialinio ir dorinio ugdymo ekspertų komisijos pirmininkė. Straipsnių, eseistikos išversta į anglų, prancūzų, švedų, esperanto kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2014 m.

Braziūnas Vladas

Gimė 1952 02 17 Pasvalyje. 1962–1972 m. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, 1997 m. ten pat baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo „Gimtojo krašto“, „Literatūros ir meno“, „Lietuvos ryto“ redakcijose. Nuo 1996 m. atsidėjęs kūrybai. Lietuvos ukrainistų asociacijos narys nuo jos įkūrimo (1992 m.). Nuo 2002 m. Lietuvių PEN centro, nuo 2004 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, nuo 2002 m. Vidurio Europos poetų judėjimo „Cap à l'Est“, vienijančio prancūziškai bendraujančius poetus, narys steigėjas. Lietuvos ir Latvijos forumo vienas iš steigėjų (2005 m.), asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ narys (nuo 2006 m.). Lietuvių kalbos draugijos (nuo 2008 m.), Lietuvos baltarusistų asociacijos (nuo 2009 m.), asociacijos LATGA Etikos komisijos (nuo 2012 m.) narys. Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų, ekspedicijose rinko tautosaką. Vienas iš tarptautinės menininkų bendrijos „Magnus Ducatus Poesis“ (magnusducatuspoesis.lt) sumanytojų ir organizatorių. Kūrybos publikuoja kultūrinėje spaudoje, rinkiniuose, almanachuose („Mes esam šiaurės krašto“, „Poezijos pavasaris“, „Baltija“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Žiemos žodžiai“, „Magnus Ducatus Poesis“) ir kitur. Poezija taip pat versta (spausdinta antologijose, almanachuose bei periodikoje) į albanų, armėnų, anglų, baltarusių, bosnių, bulgarų, gruzinų, hebrajų, italų, japonų, kinų, kroatų, latvių (ir latgalių), lenkų, makedonų, prancūzų, rumunų, rusų, slovakų, slovėnų, švedų, turkų, ukrainų, vokiečių (ir Berno vokiečių) ir kitas kalbas. Bendradarbiauja su kompozitoriais, kartu su jais parašęs kelias dešimtis dainų, roko oratoriją, veiksmo operą vaikams, kantatų, oratorijų ir kitų žanrų kūrinių. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1988 m.

Drungytė Erika

Gimė 1971 01 27 Kaune. Klaipėdos universitete studijavo lietuvių filologiją ir režisūrą. 1996–2002 m. doktorantūros studijų Vytauto Didžiojo universitete metu dirbo lektore, 2002 m. apsigynė daktaro disertaciją. Įvairių kultūros renginių organizatorė, projektų dalyvė. Įskaitė lietuvių poetų eilėraščių nacionalinio Lietuvos radijo laidose „Vidurnakčio lyrika“, 1995–1996 m. laidų „Literatūros akiračiai“ vedėja. 1998 m. – lietuvių literatūros lektorė Latvijos universitete. Nuo 2002 m. „Poetinio Druskininkų rudens“ ekspertų tarybos narė. Nuo 2010 m. Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.

Gintalas Dainius

Gimė 1973 02 07 Slabadėlės kaime, Alytaus rajone. 1991 m. baigė Daugų vidurinę mokyklą. 1995 m. baigė Vilniaus universitetą, Filologijos fakultetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1998–2000 m. pagal meno istorijos magistrų rengimo programą studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 2000 m. sumanė ir iki šiol organizuoja dailininkų neprofesionalų sambūrius, vadinamus „Maskoliškių meno frontu“. Natūralioje buvusio tvarto erdvėje įkūrė „Tvarto galeriją“. Fotografuoja lauko išvietes, šunų būdas bei kopėčias. Surengė keletą konceptualiosios fotografijos parodų „Filosofinės būdelės – išvietės“. Eksperimentinę audiovizualinę poeziją propaguojančios grupės „Sintezija“ narys. 1998 m. dalyvavo skaitymuose Rorbache ir Lembache (Austrija); 2005 – Krokuvoje ir Oboruose (Lenkija) bei poezijos festivalyje Banska Štiavnicoje (Slovakija); 2006 – audiovizualinės poezijos festivalyje Kijeve (Ukraina). Kūrybos publikavęs almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Žiemos žodžiai“, kitur. Vedęs, turi dukrą. Gyvena Vilniuje. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.

Grajauskas Gintaras

Gimė 1966 02 19 Marijampolėje. Baigė S. Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, 1987 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetų Džiazo katedrą. 1990–1994 m. dirbo Klaipėdos radijuje, televizijoje, nuo 1994 m. yra dienraščio „Klaipėda“ literatūrinio leidinio „Gintaro lašai“ sudarytojas. Nuo 2008 m. Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas. Groja bosine gitara ir dainuoja bliuzroko grupėje „Kontrabanda“, anksčiau džiazroko grupėje „Rokfeleriai“. Su jomis išleidęs šešis albumus. Gyvena ir dirba Klaipėdoje. Eilėraščių išversta į anglų, vokiečių, švedų, olandų, korėjiečių, suomių, lenkų, latvių, estų, rusų ir kitas kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – 1995 m.

Gudmonaitė Ieva

Ieva Gudmonaitė (g. 1990) – poetė, prozininkė, rašo esė, fotografuoja ir tapo. Baigė Vilniaus Šv. Kristoforo gimnaziją, J. Vienožinskio dailės mokyklą. Studijuoja tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Būna ant cerkvių, kongresų rūmų stogų ir kitur. Kūryba publikuota "Šiaurės Atėnuose", "Naujojoje Romuvoje","Literatūroje ir mene", ant apleistos kavinės "Provincija" (kuri yra Palangoje) langų ir šen bei ten. Kelis kartus yra tapusi „Poezijos pavasario jaunųjų poezijos skaitymų“ , „Jaunųjų filologų konkurso“ laureate, laimėjusi Algimanto Baltakio premiją. Dainuoja kur papuola, kai pamato pianiną – groja. Sako, kad avangardą. Kartais eina pasivaikščioti po miestą, ilgai užtrunka. Naktį Vilniuj pasirausia po plytelėmis. „Svarbu viską išardyti, arba ieškoti suirusių. Pastatų, formų, taškų. Jei jau vieną kartą pamatei, tai visuomet ieškosi ir radęs žiūrėsi žiūrėsi. Kol apleistumas ir skylės apgaubs iš vidaus. Tuomet viską matysi taip aiškiai, kad pradėsi kone griūti į save, o griūtis niekada nesibaigs". (Ieva Gudmonaitė)