Kreivytė Laima

Laima Kreivytė Gimė 1972 m. Vilniuje, 1995 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, 1999–2000 m. studijavo Vidurio Europos universitete (CEU) Budapešte. Dėsto Vilniaus dailės akademijoje ir Europos humanitariniame universitete, dirba „7 meno dienų“ kultūros savaitraštyje. Spaudoje debiutavo 1996 m.

Krinčius Algimantas

Algimantas Krinčius (tikr. Algimantas Kaminskas) yra Krinčino (Pasvalio r.) pagrindinės mokyklos mokytojas, jos vadovas. Šiaip labai kūrybingas žmogus: jam paklūsta įnoringos šachmatų figūros, senieji archyviniai tekstai slavų, lotynų ir daugybe kitų kalbų, senųjų bažnyčių knygų „hieroglifai“, skelbiantys džiugias ir liūdnas žinias, kompiuteriai, filmavimo kameros ir fotoaparatai... Leidžia daugiausia paties parengtas senąsias Krinčino bažnyčios krikšto, santuokų, mirties registracijos knygas. Taip galima pajusti amžių realybę. Apie tai Algimantas kalba vienos savilaidos knygos įžangoje: „... laidojami vaikai, ir ne po vieną – broliai, seserys, dvyniai, savaitės, mėnesio, kelerių metų, – kokį skausmą turėjo išgyventi jų gimdytojai, kokius ašarų upelius liejo jų motinos. Atrodė, kad dar sykį juos laidoju, nors iš tiesų tik prikėliau iš užmaršties jų visų vardus ir pavardes, kad šiandien jie vėl būtų tarp mūsų kaip įvardyti mūsų proproseneliai, tyrinėjimų objektas, „medžiaga“ lingvistinėms, kraštotyrinėms, istorinėms studijoms.“ Algimantas rašo ir savo tekstus, kuriuos vadina „beprasmiais“ (Mykolas Karčiauskas).

Marčėnas Aidas

Gimė 1960 09 24 Kaune. Nuo 1964 m. gyvena Vilniuje. Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar Mikalojaus Daukšos), vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje. Jaunystėje yra dirbęs įvairiausių darbų: nuo apšvietėjo teatruose, kūriko botanikos sode, knygų pakuotojo iki karves į Aziją gabenančių prekinių traukinių palydovo. Periodikoje yra bendradarbiavęs kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ yra paskelbęs daug eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius, reiškinius. Lietuvių poezijoje atgaivino soneto žanrą. Debiutavo 1985 m. eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Kūrybos publikuota „Poezijos pavasario“, „Poetinio Druskininkų rudens“ ir kituose almanachuose, rinktinėse, antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.

Marcinkevičiūtė-Patackienė Tautvyda

Gimė 1955 07 31 Kaune. 1979 m. Vilniaus universitete baigė anglų kalbą ir literatūrą. Po studijų baigimo 10 metų dirbo gide Kauno Kelionių ir ekskursijų biure. 1978 m. „Nemuno“ žurnale pasirodė jos pirmoji eilėraščių publikacija, o 1984 m. debiutavo su poezijos knyga „Gyvybės graužatis“. Eilėraščių, išverstų į anglų kalbą, publikuota JAV žurnaluose „Nimrod“ ir „Northwest Review“, „The Drunken Boat“ ir „The Dirty Goat“ bei „The Literary Review“. Poetės kūrybos išversta į anglų, vokiečių, rusų, bulgarų, latvių, gruzinų, italų, portugalų, japonų ir kitas kalbas. Yra paskelbusi amerikiečių poečių Edna St. Vincent Millay, Sylvia Plath, Anne Sexton, Julie Kane, Harvey Hix ir kitų autorių eilėraščių vertimų. 2014 m. teatro projektui „Dramų stalčius“ išvertė Christopher Marlowe pjesę „Tragiškoji daktaro Fausto istorija“, 2015 metais tam pačiam projektui išvertė W. Shakespeare pjesę „Kaip jums patinka“. Šiuo metu baigia versti W. Shakespeare pjesę „Žiemos pasakos“, o po jos ketina dirbti prie W. Shakespeare „Viskas gerai, kas gerai baigiasi“. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1991 m.

Molytė-Lukauskienė Daiva

Gimė 1967 10 09 Naujuosiuose Valkininkuose, Varėnos rajone. 1985 m. baigė Varėnos 2-ąją vidurinę mokyklą. Vėliau – Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę. Dirbo dailininke Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune. 1993–1998 m. studijavo Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje, Menų krypties vizualinių komunikacijų dizainą, 1999–2001 m. – magistrantūrą, parašė darbą „Grafinė poezijos išraiška (žodžio ir vaizdo ir sintezė)“. Suteiktas menų magistro laipsnis. Surengė ne vieną tapybos darbų parodą, dalyvavo bendruose dailininkų, poetų projektuose. Dirbo korespondente dienraštyje „Klaipėda“. Poezijos versta į baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių kalbas, įtraukta į almanachus „Baltija“, „Poezijos pavasaris“, „Žodžiai ir spalvos“, publikuota spaudoje „Moksleivis“, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „Gintaro lašai“, „Naujasis Dienovidis“. Dalyvavo tarptautiniuose meno projektuose: „Tevishkesprojekt/Heimatprojekt“ (Vokietija, 2012 m.), „Žodžiai ir spalvos“ (Lietuva, Lenkija, Baltarusija), „Poezija metro“ (Lenkija), „Poezijos pavasaris“, „Literatūrinė Panevėžio žiema“, „Poetinis Druskininkų ruduo“. Literatūros festivalio „Lust am Lesen“ Ahrenshoope (Vokietija), menininkų namų „Lukas“ rezidentė, stipendiatė (2011 m.). Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdybos narė (2012–2015m.). Suteiktas Meno kūrėjo statusas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2007 m.

Nastaravičius Mindaugas

Gimė 1984 04 17 Vilniaus rajone, Marijampolio kaime. 2006 m. baigė Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutą, 2008-2010 m. šiame universitete kaip laisvas klausytojas studijavo filosofiją, 2011-2013 m. – literatūrologiją Lietuvos edukologijos universitete. Dirbo įvairiuose žiniasklaidos priemonėse – savaitraščiuose „Atgimimas“, „Veidas“, „15min“. Nuo 2005 m. veda laidas LRT radijuje. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 2014 m.

Navakas Kęstutis

Gimė 1964 02 24 Šeimyniškiuose, Utenos rajone. 1982 m. baigė Kauno J. Aleksonio vidurinę mokyklą. 1987–1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. 1994–1996 m. rašė kassavaitines kultūros bei naujų knygų skiltis laikraščiams „Kauno diena“ bei „Noriu“; 1998–1999 m. pristatinėjo naujas knygas Lietuvos televizijoje. 1996–2005 m. knygyno-klubo „Septynios vienatvės“ iniciatorius, įkūrėjas ir vienas iš savininkų, 1996–1999 m. knygyno vadovas. 2002–2004 m. rengė laidą „Kultūros namai“ Lietuvos televizijoje. Šiuo metu bendradarbiauja dienraštyje „Kauno diena“. Išvertė nemažai vokiečių ir kitų tautų poezijos, keletą pjesių ir libretų. Paties K. Navako eilėraščiai versti į rusų, latvių, gruzinų, suomių, švedų, makedonų, vokiečių, anglų kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.