Gimė 1975 01 10 Šilutėje.
Baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete. 1996 m. jai buvo skirta Islandijos kultūros ministerijos stipendija mokytis islandų kalbos Islandijos universitete, čia baigė islandų filologiją užsieniečiams. Yra dėsčiusi islandų kalbą VU Skandinavistikos katedroje. 2007 metais VU Komunikacijos fakultete baigė leidybos magistranturą. Daugiau kaip penkiolika metų dirba redaktore. 2004 m. laimėjo Islandijos rašytojų sąjungos stipendiją vertėjams. 2004 m. festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“ jos verstas eilėraštis laimėjo pirmąją vietą anoniminių eilėraščių konkurse. Nuo 2004 metų – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė.
Gimė 1972 12 27 Neringoje.
1991 m. baigė Nidos vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Yra dirbusi redaktore ir mokytoja. Gyvena Kopenhagoje (København), Danijoje. Eilėraščių versta į anglų, italų, graikų, danų, suomių, baltarusių ir kitas kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1998 m.
Gimė 1960 02 22 tremtyje – Barnaule (Барнаул), Rusijoje, Sibire.
Nuo 1962 m. gyvena Vilniuje. 1983 m. baigė Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. 1990–2000 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Kultūros ir meno institute; 1994–2002 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų direktoriumi, tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ direktoriumi. Nuo 1994 m. keletą kadencijų yra buvęs Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys, nuo 1999 m. – Lietuvos PEN klubo narys. 1994–1998 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos primininko pavaduotojas. 1997–2003 m. buvo Baltijos rašytojų tarybos valdybos narys. 2003–2014 m. jis dirbo žurnalo „Vilnius“, leidžiamo anglų (The Vilnius Review) ir rusų (Вильнюс) kalbomis vyriausiuoju redaktoriumi. Verčia ir publikuoja šiuolaikinę poeziją, tarp verstų autorių – Wisława Szymborska, Carolyn Forshé, Dannie Abse, John Freeman, Uroš Zupan, Katerina Anghelaki-Rooke, Jerome Rothenberg, Desmond Egan, Jacek Podsiadło, Marcin Świetlicki, Tomasz Róžycki, Bernardine Evaristo, Harvey L. Hix, Michael Schmidt, Bohdan Zadura, Pascale Petit ir kiti. Taip pat jis yra vertęs daug straipsnių kultūros ir filosofijos temomis (W. Chrostowski, H. Cox, T. K. Derry, G. K. Chesterton, I. Hassan, J.-F. Lyotard, F. Jameson, H. Kung, H. White, S. Sontag). Paties autoriaus eilėraščių išversta į daugiau nei dešimt užsienio kalbų, jis aktyviai dalyvauja literatūriniuose tarptautiniuose festivaliuose, renginiuose, projektuose.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.
Arnas Ališauskas – poetas, kritikas.
Gimė 1970 12 18 Širvintose.
1991–1995 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ (1994–1996 m.) bei dienraščio „Lietuvos rytas“ (1997–1999 m.) redakcijose apžvalgininku. 1999–2003 m. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos redaktorius, 2004–2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento referentas. 2008–2012 m. dirbo Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Nuo 2003 m. rašė scenarijus televizijos laidoms („Dviračio šou“, „Ragai“, „Dar pažiūrėsim!“, „Ateities lyderiai“, „Mūsų laisvės metai“ ir kitos), sukūręs per 200 tekstų dainoms, teatrui. Nuo 2014 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje. Šiuo metu dirba redaktoriumi „Versus aureus“ leidykloje. Kultūrinėje spaudoje publikavęs eilėraščių, kritikos straipsnių, recenzijų, poezija įtraukta į įvairius almanachus ir antologijas („Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Žiemos poezija“). Kūryba versta į anglų, vokiečių, švedų, suomių, rusų, baltarusių, lenkų ir kitas kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1998 m.
Gimė 1952 06 22 Kaliningrade, Rusijoje.
Nuo 1959 m. gyvena Vilniuje. 1970 m. baigė Vilniaus 3-ąją (dabar Senamiesčio) vidurinę mokyklą, 1978 m. – rusų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1970–1997 m. laikotarpiu dirbo kultūrizmo treneriu, ruošė sportininkus, organizavo sporto klubus, varžybas. 1977–1987 m. dirbo „Žalgirio“ draugijos instruktoriumi, atletinės gimnastikos treneriu. Nuo 1975 iki 2012 m. bendradarbiavo su įvairiais laikraščiais, žurnalais, radijo, televizijos, interneto portalų redakcijomis. 1987–2013 m. žurnalo „Вильнюс“ bendradarbis, redaktorius. 2000–2009 m. Lietuvos rusų dramos teatro literatūros skyriaus vedėjas. Kūrybą spaudoje pradėjo skelbti 1975 m. Rašo rusų kalba. Kūrybos publikavęs žurnaluose „Дружба народов“, „Знамя“, „Континент“, „Вильнюс“, „Литературная Грузия“, „Неман“, „Северная Аврора“, „Смена“, „Metai“, antologijoje „Лучшие стихотворения 1990 года“ (Rusija), chrestomatijoje „Русская литература в Литве ХIV–XX вв.“ ir kitur. Jo kūrinių išversta į lietuvių, anglų, lenkų ir kitas kalbas. Į rusų kalbą išvertęs J. Aisčio, B. Brazdžionio, V. Braziūno, A. Bukonto, A. Grybausko, A. A. Jonyno, D. Kajoko, J. Kunčino, Cz. Miłoszo, A. Miškinio, G. Patacko, K. Platelio, T. Venclovos ir kitų autorių poezijos.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1992 m.
Poetė iš Latvijos Anna Auziņa (Ana Auzinia). A. Auziņos eilėraščius iš latvių kalbos verčia Erika Drungytė. Annos eilėraščių vertimai paskelbti Poezijos pavasario 2013 almanache ir šiuolaikinės latvių poezijos antologijoje „Pavasaris bus kaip visuomet“, kurią sudarė ir vertė E. Drungytė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012).
Poetės eilėraščiai: „šlovė tau viešpatie už dviratį...“; „Aš evangelizuoju įkaušusi“; „nuo šiol aš eisiu į visas karuseles...“; „su draugėmis čiuožinėjam, užšalusi upė...“; „mes prisilakėm taip švelniai kaip kačiukai vakaro pieno...“; „Mano kambarys“.
