Naujienos

Į viršų

Užsienio poetų įspūdžiai

Užsienio poetų įspūdžiai

Estų poetė Berit Kaschan: Esu laiminga, kad galėjau būti „Panevėžio literatūrinės žiemos“ dalimi. Buvau labai šiltai sutikta, susipažinau su daugybe įdomių žmonių, su kuriais ir toliau norėčiau palaikyti ryšį. Festivalis išties turėjo kažkokią ypatingą dvasią – tą šilumą jaučiu iki šiol. Lietuviai tikrai moka priimti savo svečius karališkai! Ir, nors nesuprantu lietuvių kalbos, visa, kas […]
Festivalio atgarsiai

Festivalio atgarsiai

Praūžė snaigėmis ir eilėmis pasipuošusi „Panevėžio literatūrinė žiema“. Jau keturioliktą kartą savo apsilankymu mūsų miestą pagerbė didžiulis būrys iškiliausių šalies poetų bei svečių iš užsienio. Virė diskusijos apie literatūrą, gimė spontaniški posmai, skambėjo jau knygose nugulusios eilės, kvepėjo kava, šurmuliavo knygų mugė, o renginį vainikavo iškilmingi apdovanojimai geriausiems iš geriausių. Daugiau įspūdžių rasite  publikacijose: Panevėžyje  […]

Apie festivalį

Į viršų

Pirmasis surengtas 1998 metais. Festivalio renginiuose kviečiami dalyvauti Panevėžio miesto, apskrities, didžiųjų Lietuvos miestų bei užsienio šalių rašytojai. Kiekvienais metais festivalis sutraukia per 50 žodžio meistrų, literatūrologų ir muzikos atlikėjų. Festivalis į visumą jungia lietuvių ir užsienio literatūrą (poeziją ir mažąją prozą), filosofiją, fotografiją, tapybą, instaliacijas ir muziką. Festivalyje vyksta naujai išleistų knygų pristatymai, poezijos ir eseistikos, tarmiškos poezijos skaitymai, literatūriniai-filosofiniai debatai, rankraščių aukcionas, „Anoniminio“ eilėraščio konkursas, naktiniai muzikavimai ir literatūrinės improvizacijos.

Tradiciškai festivalyje teikiamos literatūrinės premijos. Julijono Lindės-Dobilo literatūrinė premija skiriama rašytojui už naujausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvejus metus ir pristatytus visuomenei literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos įsteigta Elenos Mezginaitės literatūrinė premija skiriama eseistui arba poetui už originaliausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvejus metus ir pristatytus visuomenei literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu.

Vienam Panevėžio miesto ir dviems Panevėžio krašto jauniesiems poetams ir rašytojams – bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams – už netikėtus kūrybinius debiutus literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu skiriama Jaunųjų poetų ir rašytojų premija. Festivalis garsėja originaliais prizais – „Literatūrinės skrybėlės“, „Literatūrinės lapės“, „Literatūrinės žiemos riterio rožės“ ir kt. Taip pat skelbiami trys „Anoniminio“ eilėraščio konkurso laimėtojai.

Dalyviai

Į viršų

Bakas Vainius

Bakas Vainius

Gimė 1989 05 09 Ukmergėje. 2008 m. Baigė Ukmergės „Šilo“ vidurinę mokyklą, o pirmąją poezijos knygą išleido dar besimokydamas (2003 m.). 2012 m. baigė Vilniaus universiteto lietuvių filologijos bakalauro studijas, o 2014 m. – Vilniaus universiteto Literatūros antropologijos ir kultūros magistro studijas, gavo literatūrologijos magistro laipsnį. Dirbo „Literatūros ir meno“ kalbos redaktoriumi, o šiuo metu įvairiose leidyklos dirba kalbos redaktoriumi bei korektoriumi. Kūrybą, literatūros ir kino recenzijas, publicistinius straipsnius publikuoja įvairioje periodinėje spaudoje (savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“), kultūros leidiniuose („Naujoji Romuva“, „Metai“, „Krantai“, „Gintaro lašai“), Ukmergės krašto laikraštyje „Gimtoji žemė“, Jonavos rajono laikraštyje „Alio Jonava“, kultūriniame jaunimo žurnale „Pašvaistė“, internetinėje svetainėje bernardinai.lt. Publikuojasi almanachuose („Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Literatūrinės Vilniaus slinktys“, „Eskizai“, „Ties Vilkmerge“ ir kituose). Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2012 m.
Balbierius Alis

Balbierius Alis

Gimė 1954 10 01 Šlepščiuose, Biržų rajone. 1973 m. baigė vidurinę mokyklą Biržuose, studijavo biologiją Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). 1978–1981 m. dirbo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus moksliniu bendradarbiu Ventės rage, Valstybiniame gamtos apsaugos komitete. 1982–1992 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa" korespondentas, „Viltis" skyriaus redaktorius. 1992–1993 m. savaitraščio „Literatūra ir menas" skyriaus redaktorius. 1993–1996 m. laikraščių „Valstiečių laikraštis“, „Vilniaus tribūna“, „Gimtasis kraštas“ korespondentas ir redaktorius. Fotografas. Surengė per 30 personalinių fotografijos parodų, dalyvavo tarptautiniuose pleneruose ir grupinėse parodose. Priklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Lietuvos ornitologų draugijai, yra Gamtos fotografijos fondo pirmininkas. Spaudoje paskelbęs nemažai straipsnių gamtosaugos, kultūros, fotografijos temomis. Aktyviai dalyvauja Lietuvos žaliųjų judėjime. Poezijos skelbęs almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Žiemos žodžiai“, „Žiema ir mirtis“, poezijos rinktinėse. Gyvena ir kuria Biržuose. Domisi Tolimųjų Rytų kultūra, dažnai keliauja po Indiją. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1990 m.
Baranova Jūratė

Baranova Jūratė

Gimė 1955 12 15 Biržuose. Baigė Vilniaus 31-ąją (dabar Tuskulėnų) vidurinę mokyklą. 1972–1978 m. studijavo psichologiją-filosofiją Vilniaus universitete. Humanitarinių mokslų daktarė – 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“. 1980–1984 m. Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos katedros aspirantė. Nuo 1984 m. pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas): 1984–1988 m. buvo Politologijos katedros asistentė, 1988–1990 m. Filosofijos katedros asistentė, 1990–2003 m. Filosofijos katedros docentė, nuo 2003 m. Filosofijos katedros profesorė. Aukštosiose mokyklose dėsto moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją. Daugelio vadovėlių autorė. Publikavo kritinių straipsnių, eseistikos kultūros periodiniuose leidiniuose „Kultūros barai“, „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“, kt. Žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redakcijų kolegijų narė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Socialinio ir dorinio ugdymo ekspertų komisijos pirmininkė. Straipsnių, eseistikos išversta į anglų, prancūzų, švedų, esperanto kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2014 m.
Bleizgys Gintaras

Bleizgys Gintaras

Gimė 1975 07 04 Druskininkuose. 1993 m. baigė Veisiejų vidurinę mokyklą, 1997 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas, 1999 m. Vilniaus universitete baigė literatūros teorijos magistrantūros studijas, 2007 m. taip pat Vilniaus universitete įgijo verslo vadybos ir administravimo magistro diplomą. Dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ redakcijoje, 1999–2001 m. buvo vyriausiuoju savaitraščio „Literatūra ir menas“ redaktoriumi. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.
Braziūnas Vladas

Braziūnas Vladas

Gimė 1952 02 17 Pasvalyje. 1962–1972 m. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, 1997 m. ten pat baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo „Gimtojo krašto“, „Literatūros ir meno“, „Lietuvos ryto“ redakcijose. Nuo 1996 m. atsidėjęs kūrybai. Lietuvos ukrainistų asociacijos narys nuo jos įkūrimo (1992 m.). Nuo 2002 m. Lietuvių PEN centro, nuo 2004 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, nuo 2002 m. Vidurio Europos poetų judėjimo „Cap à l'Est“, vienijančio prancūziškai bendraujančius poetus, narys steigėjas. Lietuvos ir Latvijos forumo vienas iš steigėjų (2005 m.), asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ narys (nuo 2006 m.). Lietuvių kalbos draugijos (nuo 2008 m.), Lietuvos baltarusistų asociacijos (nuo 2009 m.), asociacijos LATGA Etikos komisijos (nuo 2012 m.) narys. Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų, ekspedicijose rinko tautosaką. Vienas iš tarptautinės menininkų bendrijos „Magnus Ducatus Poesis“ (magnusducatuspoesis.lt) sumanytojų ir organizatorių. Kūrybos publikuoja kultūrinėje spaudoje, rinkiniuose, almanachuose („Mes esam šiaurės krašto“, „Poezijos pavasaris“, „Baltija“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Žiemos žodžiai“, „Magnus Ducatus Poesis“) ir kitur. Poezija taip pat versta (spausdinta antologijose, almanachuose bei periodikoje) į albanų, armėnų, anglų, baltarusių, bosnių, bulgarų, gruzinų, hebrajų, italų, japonų, kinų, kroatų, latvių (ir latgalių), lenkų, makedonų, prancūzų, rumunų, rusų, slovakų, slovėnų, švedų, turkų, ukrainų, vokiečių (ir Berno vokiečių) ir kitas kalbas. Bendradarbiauja su kompozitoriais, kartu su jais parašęs kelias dešimtis dainų, roko oratoriją, veiksmo operą vaikams, kantatų, oratorijų ir kitų žanrų kūrinių. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1988 m.
Brundzaitė Ramunė

Brundzaitė Ramunė

Gimė 1988-03-02 Vilniuje. 2011 m. baigė lietuvių filologijos ir italų kalbos bakalauro studijas, 2015 m. intermedialių literatūros studijų magistrantūrą Vilniaus universitete. Pirmoji eilėraščių publikacija pasirodė 2005 m. savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Eilėraščiai, poezijos vertimai iš italų kalbos, esė, knygų apžvalgos publikuotos kultūrinėje spaudoje ir almanachuose. Poezija versta į latvių ir anglų kalbas.
Brūvere-Darulienė Indra

Brūvere-Darulienė Indra

Latvijos poetė, vertėja, folkloristė, lektorė  Indra Brūvere-Darulienė – ypatinga festivalio viešnia. Puikiai mokėdama lietuvių kalbą – į latvių kalbą ji yra išvertusi daugybę šiuolaikinių lietuvių autorių – I. Brūvere-Darulienė talkins poetui vertėjui Vladui Braziūnui vesti tarmiškus festivalio skaitymus. Išvardyti visus šios moters darbus ir pasiekimus būtų išties sunku, nes jų begalė ir pačių įvairiausių, paminėsime tik keletą jų. Latvijos Universitete Filologijos fakultete įgijusi folkloro specializaciją, nuo 2004 m. ji aktyviai verčia lietuvių literatų darbus į latvių kalbą. 2003 m. ji tapo vienu iš  Latvijos televizijos laidos apie kalbą „Valodo novados“ veidu. Jos straipsniai, esė, apsakymai ir recenzijos publikuojami Latvijos literatūros laikraščiuose. 2010 m. energingoji vertėja gavo Tarptautinę Janio Baltviko premiją už itin aukštos kokybės G. Morkūno ir K. Kasparavičiaus knygų vertimą.
Burokas Marius

Burokas Marius

Gimė 1977 04 30 Vilniuje. 1995 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. 2001 m. dalyvavo Tarptautinėje rašymo programoje (International writing program), kurią organizuoja Ajovos universitetas (JAV). Keletą metų rašė nuolatines literatūros apžvalgas „Literatūroje ir mene“. Dirbo lietuvių kalbos mokytoju, viešųjų ryšių agentūroje, bulvariniuose laikraščiuose ir žurnaluose. Nuo 1995 m. bendradarbiauja su įvairiais literatūros kritikos ir meno leidiniais, portalais, rašo knygų apžvalgas („Metai“, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, bernardinai.lt, lrt.lt ir kitais). Kūrybos publikuoja kultūrinėje spaudoje, almanachuose („Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Literatūrinės Vilniaus slinktys“, „Žiemos žodžiai“). Verčia iš anglų kalbos. Be išverstų ir išleistų įvairių autorių knygų, taip pat išvertęs šių JAV, Kanados ir Australijos poetų kūrybos: Charles Simic, Walter S. Marwin, Gwendolyn MacEwen, Robinson Jeffers, Robert Bly, James Dickey, William Carlos Williams, Margaret Atwood, Michael Ondaatje, Russell Edson, Al Purdy, Irving Layton, Hilda Doolittle (H.D.), Alan Dugan, David Malouf, Alden Nowlan ir kitų. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2007 m.
Butkus Tomas S.

Butkus Tomas S.

Gimė 1975 m. Klaipėdoje. 1999 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kur įgijo architekto specialybę. Nuo 1992 m. savo įkurtose „Vario burnų“ idėjų dirbtuvėse dirba įvairiose tarpdisciplininėse srityse, pristato įvairus išskirtinius leidybos projektus. 2004 m. Londone „Idėjų dirbtuvės“ pripažintos vienos iš aštuonių geriausių pasaulio jaunųjų leidėjų. Debiutavo poetų almanache „Įžanga“ (1994). Vienas iš literatūros leidinio „Atolas“ (1996–1999) įkūrėjų ir autorių.
Butkutė Ilzė

Butkutė Ilzė

Gimė 1984 02 14 Vilniuje. Studijavo fotografiją, ilgus metus dirbo reklamos srityje idėjų ir tekstų kūrėja, vėliau pradėjo dalyvauti kūrybiško ugdymo projektuose mokyklose, šiuo metu kūrybinio mąstymo ir komunikacijos technikomis dalinasi ir su suaugusiais žmonėmis. Aktyviai dalyvauja literatūros renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, yra skaičiusi poeziją literatūros vakaruose ir festivaliuose JAV, Airijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, vertusi poeziją keliose vertimų dirbtuvėse. Jos pačios tekstai yra versti į anglų, vokiečių, prancūzų, ukrainų, rusų, latvių, estų, turkų, vengrų, katalonų ir baskų kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2015 m.
Janonė-Buitkuvienė Ineza Juzefa

Janonė-Buitkuvienė Ineza Juzefa

Gimė 1940 10 24 Panevėžyje. Baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Aušros“ pagrindinė mokykla), mokėsi Juozo Miltinio dramos teatro studijoje. Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lituanistiką. Dirbo mokytoja Žaslių, Panevėžio J. Balčikonio, Kauno ir kitose vidurinėse mokyklose. Taip pat dirbo Kauno menininkų namuose renginių organizatore, Petro Cvirkos memorialiniame muziejuje, žurnaliste Panevėžio, Kauno, Vilniaus laikraščių redakcijose, Kauno medicinos universiteto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) laikraščio redaktore. 1990–1997 m. kartu su vyru buvo įsteigusi individualią leidybos įmonę „Akcentai“, kuri leido savaitraščius „Akcentai“, „Atšvaitai“, įvairius mėnesinius priedus, pažintinio šviečiamojo pobūdžio knygas. Rašyti pradėjo vidurinėje mokykloje. Spaudoje publikavusi eilėraščių, apsakymų, recenzijų, kritikos straipsnių, eseistinių, publicistinių rašinių apie iškiliausius kultūros, mokslo žmones. Jurgio Buitkaus literatūrinės premijos steigėja. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2002 m.

Festivalio rėmėjai

Į viršų

Pagrindiniai rėmėjai

Lietuvos Kultūros taryba

Lietuvos Kultūros taryba

Lietuvos respublikos kultūros ministerija

Lietuvos respublikos kultūros ministerija

Panevėžio miesto savivaldybė

Panevėžio miesto savivaldybė