Gimė 1953 06 13 Prienuose.
1971–1975 m. studijavo Kauno kūno kultūros institute (dabar Lietuvos sporto universitetas). 1975– 1976 m. dirbo Kauno vaikų sporto mokykloje sportinės gimnastikos treneriu, paskui trumpą laiką Turistų klubo instruktoriumi ir Greitosios pagalbos sanitaru. 1977–1980 m. dirbo Literatūros muziejuje vyriausiojo mokslinio bendradarbio pareigose, o 1981–1989 m. Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto katilinėje chemijos laborantu. Nuo 1989 m. pradėjo dirbti „Nemuno“ žurnalo skyriaus redaktoriumi, o žurnalui tapus savaitraščiu iki pat 2012 metų darbavosi jame vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Šiuo metu yra profesionalus rašytojas. D. Kajoko kūryba įvertinta daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, išversta į bemaž dvi dešimtis pasaulio kalbų, įtraukta į moksleivių ir studentų mokslo programas, cituojama moksliniuose straipsniuose, apie poeziją, eseistiką ir romanus rašomi magistro darbai. Rašytojas dalyvavo kūrybos skaitymuose Lenkijoje, Ukrainoje, Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Gruzijoje, Liuksemburge, JAV. Išvertė ne vienos šalies poezijos ir prozos kūrinių, filosofinių tekstų, kai kurie vertimai išleisti atskiromis knygomis. Yra sudaręs bei redagavęs virš dvidešimties kitų autorių knygų.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1985 m.
Gimė 1964 04 04 Šašaičiuose, Kretingos rajone.
1987 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas (prancūzų kalbos specializacija) Vilniaus universitete, 2002 m. – literatūrologijos magistrantūros studijas Klaipėdos universitete. Nuo 1989 m. gyvena Palangoje ir dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Eilėraščių versta į latvių, rusų, lenkų, baltarusių, italų, švedų, bulgarų, vokiečių, anglų, prancūzų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2001 m.
Gimė 1955 10 31 Utenoje.
Augo Juknėnų kaime. Baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Rapolo Šaltenio progimnazija). Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Utenos centrinėje bibliotekoje, Utenos rajono Kultūros skyriuje, Kultūros namuose, nuo 1991 m. – Utenos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja. Jos kūrybos įtraukta į įvairius rinkinius („Po Aukštaitijos pilnatim“, „Taip tyliai tyliai“, „Širdies melodija tyli“, „Atokios stotys“ ir kt.), rusų poezijos vertimų paskelbta almanachuose „Birželio sodai“, „Rytai“, vengrų, lenkų poezijos vertimų – almanache „Verdenė“, baltarusių, lenkų, ukrainų poezijos vertimų – almanache „Karalių delnuose“. Autorės eilėraščių išversta į vengrų kalbą ir publikuota Vengrijoje poezijos rinkiniuose, almanachuose ir žurnaluose.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2003 m.
Gimė 1987 11 28 Vilniuje.
Baigė Biržų „Saulės“ gimnaziją. 2011 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) įgijo istorijos bakalauro laipsnį, 2013 m. apgynė religijos mokslų magistrantūrą Vilniaus universitete. Šiuo metu yra Vilniaus universiteto filosofijos katedros doktorantė, pagrindinės disertacijos temos – Michael Foucault filosofija ir kino filosofija. Yra dirbusi knygų apžvalgininke, kino kritike, žurnaliste, dalyvavusi įvairių literatūrinių konkursų komisijose (tarp jų „Moksleivių trumposios prozos konkursas“, „Metų knygos rinkimai“), sudariusi poezijos almanachų, vedusi literatūros vakarų. Yra viena iš audiovizualinės poezijos festivalio „TARP“ organizatorių. Žmogaus teisių aktyvistė, dalyvauja įvairiose akcijose ir renginiuose, kuriuose skaito savo kūrybą. Jos kūrybos versta į anglų, rusų, prancūzų, vokiečių, lenkų, latvių kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2012 m.
Gimė 1980 03 21 Kėdainiuose.
2004 m. baigė lietuvių filologijos bakalauro, 2007 m. – lietuvių literatūros magistro studijas Vilniaus universitete. Buvo lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė, Šiuolaikinės literatūros skyriuje rengė disertaciją „Patirties pavidalai Vinco Mykolaičio-Putino autobiografiniuose tekstuose ir kūryboje“ (studijos nutrauktos). Dirbo knygyne, bendradarbiavo išnykusiuose žurnaluose jaunimui „Lux“, „Bitutė“, internetiniame dienraštyje „Bernardinai.lt“, „Verslo žiniose“, LRT, katalikų radijuje „Mažoji studija“. Nemažai kritikos straipsnių ir esė publikuota kultūrinėje spaudoje, poezijos publikuota almanachuose, rinkiniuose. Nuo 2010 m. – „Šiaurės Atėnų“ redaktorė.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2011 m.
Gimė 1952 05 23 Burbiškyje, Anykščių rajone.
1971–1973 m. mokėsi Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Elektrotechnikos fakultete, 1974–1980 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Kauno humanitariniame fakultete, pripažinta filologo, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikacija. 1974–1977 m. dirbo valstybinėje K. Požėlos spaustuvėje, 1977–1989 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus literatūros renginių organizatorius, 1990–1991 m. „Ūpo“ klubo pirmininkas, 1991–1996 m. „Nemuno“ žurnalo administratorius, 1995–2001 m. UAB „Ūkininko patarėjas“ korespondentas, 2001–2003 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros Kauno skyriaus konsultantas, 2004–2009 m. kultūros savaitraščio „Nemunas“ skyriaus redaktorius, 2009-2011 m. – laisvai samdomas kultūros žurnalistas. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas – nuo 2011 m. spalio mėnesio. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys – nuo 1998 m. Kūryba publikuota almanachuose „Veidai“, „Šaipokai“, „Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname“.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1999 m.
Gimė 1977 12 22 Šiauliuose.
1996 m. baigė Šiaulių 16-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Klaipėdos universitetą, kur 2001 m. baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas, o 2003 m. įgijo literatūrologijos studijų programos filologijos magistro laipsnį. 2008 m. apgynė daktaro disertaciją „Poezijos modernėjimas totalitarinės tvarkos rėmuose, XX a. 7–9 dešimtmečiai“, rašydamas ją dvejus metus gyveno Vokietijoje. Grįžęs dėstė lietuvių literatūrą Klaipėdos ir Vilniaus universitetuose. Nuo 2010 m. yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslo darbuotojas. Buvo poetų sambūrio „Placdarmas“ organizatorius (2000–2005 m.), internetinio žurnalo „Skaitymai“ koordinatorius (2003–2006 m.). Kultūrinėje spaudoje publikuota poezijos, recenzijų, esė, literatūrinių straipsnių. Poezijos įtraukta į almanachus „Baltija“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, antologiją „How the Earth Carries Us: Twenty-Six Young Lithuanian Poets“ („Kaip mane žemė nešioja: dvidešimt šeši jaunieji lietuvių poetai“). Eilėraščių išversta į anglų, lenkų, rusų, vokiečių, čekų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.
Filosofas, žurnalistas, vertėjas Andrius Konickis gimė 1956 m. kovo 14 d. Vilniuje. Baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Maskvos universitetą ir ten 1989 m. baigė filosofijos studijas.
Po studijų baigimo įsidarbino tuometiniame Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. 1996 m. VDU apgynė humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro disertaciją „Oskaro Milašiaus filosofinės idėjos". Tais pačiais metais šios idėjos išleistos atskiru leidiniu „...vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj", kurioje šalia rašytojo filosofinės kūrybos analizuojama jo poezija, grožinė proza, dramos veikalai, korespondencija.
Nuo 2000 m. Andrius Konickis - kultūros žurnalo „Naujoji Romuva" vyriausiasis redaktorius. Tų pačių leidėjų 2009 m. pradėtas leisti ir naujas kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Pašvaistė".
Reiškiasi Andrius Konickis ir kaip vertėjas. Iš lenkų kalbos išvertė Herbačiausko J.A. „Lietuvos atgimimas lenkiškosios idėjos atžvilgiu" (2001), Legutko R. „Tolerancija: mintys apie griežtą valstybę, prigimtinę teisę, meilę ir sąžinę" (2006), Plasseraud Y. „Mažumos: tautinių ir etninių mažumų studijų įvadas" (2006). Jis yra taip pat ir grožinės bei mokslinės literatūros vertėjas iš anglų, prancūzų bei rusų kalbų.
2006 m. išleido filosofinių etiudų knygą „Pirmiausia nubusti...". Kultūrologinių, filosofinių, literatūrinių darbų paskelbė žurnaluose „Metai", „Naujoji Romuva", „Kultūros barai", „Vilnius", laikraštyje „Literatūra ir menas", Rokiškio krašto kultūros žurnale „Prie Nemunėlio".
Kaip ir priklausytų „Naujosios Romuvos" vyriausiajam redaktoriui, tęsia Juozo Keliuočio idėjas, aktyviai dalyvauja šio žymaus žmogaus atminimo įamžinimo renginiuose, rengia pranešimus mokslinėms konferencijoms. Andrius Konickis ir tapo pirmuoju 2007-ųjų metų Literatūrinės Juozo Keliuočio vardo premijos, įsteigtos Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro, laureatu.
