Gimė 1969 12 20 Vilniuje.
1993 m. baigė Vilniaus universiteto lietuvių kalbos bei literatūros ir klasikinės filologijos studijas. Dirbo „Jaunimo gretų“ redakcijoje, vėliau barmenu. Šiuo metu dirba reklamos agentūroje. Poetų grupės „Svetimi“ narys, Pasaulinės haiku asociacijos narys, haiku ir haiga kūrėjas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2014 m.
Gimė 1982 m. birželio 16 d. Panevėžio rajone.
Aukštaitijos sostinėje baigė humanitarinę Vytauto Žemkalnio gimnaziją. Vėliau studijavo Vilniaus šventojo Juozapo kunigų seminarijoje. 2007 m. liepos 14 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje pašventintas kunigu. Sielovados tarnystę ėjo Anykščiuose, Zarasuose, dabar – Kupiškyje. Priklauso Lietuvos Maironiečių draugijai. Yra Anykščių ir Kupiškio literatų būrelių – klubų narys. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys. Išleido dvi poezijos knygeles: „Užmigdykite mane Ežeruos“ 2009 m. ir „Artumų Erčios“ 2012 m.
Islandiškų literatūrinių vėjų į festivalį įneš poetas Anton Helgi Jónsson. Stokholmo universitete filosofiją ir literatūrą studijavęs A. Helgi Jónsson yra parašęs aštuonis poezijos rinkinius, romaną ir ne vieną teatro bei radijo pjesę. Poetui būdingas humoristiškas, o kartais net ironiškas žvilgsnis į save ir pasaulį. Šio poeto, kaip vieno iškiliausių islandiškosios poezijos atstovų, eilės buvo įtrauktos ir į 2016 m. lietuvių kalba išleistą poezijos rinktinę „7 islandų poetai“.
Gimė 1959 10 5 Lenkijoje, Seinų apskrityje.
1978 m. įstojo į Vilniaus universitetą, ten baigė žurnalistikos studijas. Dirbo Lenkijoje Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuvių tautinės mažumos leidinyje „Aušra“, ėjo atstovės spaudai padėjėjos pareigas Suvalkų savivaldybėje. Nuo 1985 m. gyvena Lietuvoje. Septynerius metus buvo žurnalo „Šeima“ vyriausioji redaktorė, 2002–2003 m. rengė žurnalą „Šeima ir pasaulis“, buvo jo vyriausioji redaktorė. 2003 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretore, o nuo 2003 m. pab. iki šiol dirba sąjungos pirmininko pavaduotoja. Pirmieji rašytojos apsakymai pasirodė 1986 m. „Pergalės“ žurnale (dabar „Metai“). Prozos, poezijos, publicistikos bei eseistikos publikuoja įvairiuose kultūros leidiniuose. Apsakymų yra išversta į anglų, prancūzų, baltarusių, vokiečių, rusų, ukrainų, lenkų, gruzinų, kroatų, slovėnų, slovakų ir ispanų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1994 m.
Gimė 1953 11 26 Vilniuje.
1971–1976 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1976–1993 m. dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje, 1993–1995 m. vedė kultūros laidas „Baltijos TV“. Nuo 1995 m. dirbo kaip laisvas autorius ir vertėjas. Nuo 2011 m. balandžio mėn. – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. Lietuvių PEN centro narys. Nuo 2000 m. yra poezijos festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tarybos pirmininko pavaduotojas. Išvertęs poezijos iš vokiečių, latvių, rusų kalbų. Jo paties poezija yra išversta į anglų, armėnų, gruzinų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, latvių, norvegų, lenkų, rusų, slovėnų, kroatų, švedų ir kitas kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1981 m.
Viešnia iš Estijos poetė Berit Kaschan – dar vienas jaunas, energingas balsas festivalyje. Tartu universitete apgynusi literatūros magistro laipsnį, B. Kaschan šiuo metu yra Estijos literatūrinio žurnalo („Estonian Literary Magazine“) redaktorė. 2015 m. tarptautinė asociacija „PEN International New Voices Award“ apdovanojo jaunąją poetę už jos humoro nestokojantį ir atvirą literatūrinį stilių. Ši premija suteikiama talentingiems, daug žadantiems, bet dar savos knygos neišleidusiems literatams kaip paskata nesustoti kūrybiniame kelyje. Ilgai nelaukusi, 2016 m. talentingoji estė savo gerbėjus nudžiugino debiutine poezijos knyga.
Gimė 1955 10 31 Utenoje.
Augo Juknėnų kaime. Baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Rapolo Šaltenio progimnazija). Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Utenos centrinėje bibliotekoje, Utenos rajono Kultūros skyriuje, Kultūros namuose, nuo 1991 m. – Utenos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja. Jos kūrybos įtraukta į įvairius rinkinius („Po Aukštaitijos pilnatim“, „Taip tyliai tyliai“, „Širdies melodija tyli“, „Atokios stotys“ ir kt.), rusų poezijos vertimų paskelbta almanachuose „Birželio sodai“, „Rytai“, vengrų, lenkų poezijos vertimų – almanache „Verdenė“, baltarusių, lenkų, ukrainų poezijos vertimų – almanache „Karalių delnuose“. Autorės eilėraščių išversta į vengrų kalbą ir publikuota Vengrijoje poezijos rinkiniuose, almanachuose ir žurnaluose.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2003 m.
