Gimė 1953 06 13 Prienuose.
1971–1975 m. studijavo Kauno kūno kultūros institute (dabar Lietuvos sporto universitetas). 1975– 1976 m. dirbo Kauno vaikų sporto mokykloje sportinės gimnastikos treneriu, paskui trumpą laiką Turistų klubo instruktoriumi ir Greitosios pagalbos sanitaru. 1977–1980 m. dirbo Literatūros muziejuje vyriausiojo mokslinio bendradarbio pareigose, o 1981–1989 m. Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto katilinėje chemijos laborantu. Nuo 1989 m. pradėjo dirbti „Nemuno“ žurnalo skyriaus redaktoriumi, o žurnalui tapus savaitraščiu iki pat 2012 metų darbavosi jame vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Šiuo metu yra profesionalus rašytojas. D. Kajoko kūryba įvertinta daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, išversta į bemaž dvi dešimtis pasaulio kalbų, įtraukta į moksleivių ir studentų mokslo programas, cituojama moksliniuose straipsniuose, apie poeziją, eseistiką ir romanus rašomi magistro darbai. Rašytojas dalyvavo kūrybos skaitymuose Lenkijoje, Ukrainoje, Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Gruzijoje, Liuksemburge, JAV. Išvertė ne vienos šalies poezijos ir prozos kūrinių, filosofinių tekstų, kai kurie vertimai išleisti atskiromis knygomis. Yra sudaręs bei redagavęs virš dvidešimties kitų autorių knygų.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1985 m.
Gimė 1964 04 04 Šašaičiuose, Kretingos rajone.
1987 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas (prancūzų kalbos specializacija) Vilniaus universitete, 2002 m. – literatūrologijos magistrantūros studijas Klaipėdos universitete. Nuo 1989 m. gyvena Palangoje ir dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Eilėraščių versta į latvių, rusų, lenkų, baltarusių, italų, švedų, bulgarų, vokiečių, anglų, prancūzų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2001 m.
Gimė 1980 03 21 Kėdainiuose.
2004 m. baigė lietuvių filologijos bakalauro, 2007 m. – lietuvių literatūros magistro studijas Vilniaus universitete. Buvo lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė, Šiuolaikinės literatūros skyriuje rengė disertaciją „Patirties pavidalai Vinco Mykolaičio-Putino autobiografiniuose tekstuose ir kūryboje“ (studijos nutrauktos). Dirbo knygyne, bendradarbiavo išnykusiuose žurnaluose jaunimui „Lux“, „Bitutė“, internetiniame dienraštyje „Bernardinai.lt“, „Verslo žiniose“, LRT, katalikų radijuje „Mažoji studija“. Nemažai kritikos straipsnių ir esė publikuota kultūrinėje spaudoje, poezijos publikuota almanachuose, rinkiniuose. Nuo 2010 m. – „Šiaurės Atėnų“ redaktorė.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2011 m.
Gimė 1947 01 13 Alytuje, mirė 2002 12 13 Vilniuje.
Vilniaus universitete studijavo germanistiką, dirbo įvairiose redakcijose. Pirmoji publikacija pasirodė 1968 m. Nepriklausomybės metais "Lietuvos aido", "Valstiečių laikraščio" eseistas, vėliau "Šiaurės Atėnų" bendradarbis. J. Kunčino kūryba yra versta į rusų, vokiečių, švedų, estų, lenkų, latvių kalbas.
Nuo 1989 m. – LRS narys. Nuo 1995 m. – PEN centro narys.
Gimė 1965 04 18 Vilniuje.
1990 m. baigė meno istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje. 1990–1994 m. dirbo meno ir kultūros žurnale „Krantai“, 1995–1999 m. – savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Tarptautinio PEN klubo narys, Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvių ir Lenkų dialogo bei bendradarbiavimo Jerzy Giedroyco forumo valdybos narys. Nuo 2011 m. Lietuvių PEN centro prezidentas. Kūrybos išversta į anglų, bulgarų, lenkų, rusų, švedų, vokiečių ir kitas kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2000 m.
Gimė 1960 09 24 Kaune.
Nuo 1964 m. gyvena Vilniuje. Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar Mikalojaus Daukšos), vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje. Jaunystėje yra dirbęs įvairiausių darbų: nuo apšvietėjo teatruose, kūriko botanikos sode, knygų pakuotojo iki karves į Aziją gabenančių prekinių traukinių palydovo. Periodikoje yra bendradarbiavęs kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ yra paskelbęs daug eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius, reiškinius. Lietuvių poezijoje atgaivino soneto žanrą. Debiutavo 1985 m. eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Kūrybos publikuota „Poezijos pavasario“, „Poetinio Druskininkų rudens“ ir kituose almanachuose, rinktinėse, antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.
Gimė 1964 02 24 Šeimyniškiuose, Utenos rajone.
1982 m. baigė Kauno J. Aleksonio vidurinę mokyklą. 1987–1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. 1994–1996 m. rašė kassavaitines kultūros bei naujų knygų skiltis laikraščiams „Kauno diena“ bei „Noriu“; 1998–1999 m. pristatinėjo naujas knygas Lietuvos televizijoje. 1996–2005 m. knygyno-klubo „Septynios vienatvės“ iniciatorius, įkūrėjas ir vienas iš savininkų, 1996–1999 m. knygyno vadovas. 2002–2004 m. rengė laidą „Kultūros namai“ Lietuvos televizijoje. Šiuo metu bendradarbiauja dienraštyje „Kauno diena“. Išvertė nemažai vokiečių ir kitų tautų poezijos, keletą pjesių ir libretų. Paties K. Navako eilėraščiai versti į rusų, latvių, gruzinų, suomių, švedų, makedonų, vokiečių, anglų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.
Gimė 1989 07 02 Pravieniškėse, Kaišiadorių raj.
2012 m. Lietuvos edukologijos universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Gyvena Vilniuje.
